Trys didžiausios Lietuvos mobiliojo ryšio operatorės – „Tele2“, „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ – siekia nuo šių metų birželio 1 dienos atsisakyti telefoninės rinkodaros paslaugų.
Trys didžiausios Lietuvos mobiliojo ryšio operatorės – „Tele2“, „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ – siekia nuo šių metų birželio 1 dienos atsisakyti telefoninės rinkodaros paslaugų.
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas BNS teigė, kad sausio viduryje paraginti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo ieškoti sprendimų, leisiančių nuo birželio atsisakyti telerinkodaros paslaugų.
„Visų pirma, telerinkodara Lietuvoje yra daug metų vykstanti veikla, kuri būtent šioje rinkoje (mobiliojo ryšio paslaugų – BNS) labai stipriai prisidėjo prie to, kad vartotojai gauna mažiausiais kainas Europos Sąjungoje. Antra, įstatymai labai prieštaringai nusako šią veiklą. Todėl mobiliojo ryšio operatoriai viešai yra paskelbę, kad planuoja nuo birželio 1 dienos šia veikla nebeužsiimti“, – BNS sakė „Tele2“ atstovas.
Anot jo, šiam tikslui pasiekti reikia išspręsti telerinkodaros paslaugas mobiliojo ryšio bendrovėms teikiančių partnerių problemą bei teisinius klausimus.
„Iki to laiko (birželio 1 dienos – BNS) turime rasti sprendimus eilei problemų. Telerinkodaros skambučius vykdo mūsų partneriai, tad nutraukus šias paslaugas vargu, ar partneris galės greitai surasti kitą didelį užsakovą. Taip pat turime išspręsti eilę teisinių klausimų“, – kalbėjo A. Baranauskas.
„Omnitel“ viceprezidentė privatiems klientams Lina Galatiltė BNS teigė, kad pasiūlymai dėl telerinkodaros veiklos reglamentavimo yra pateikti Teisingumo ministerijai. Anot jos, valstybės institucijos teisės aktais aiškiai sureguliavus šią sritį bus galima priimti reikiamus sprendimus iki birželio 1 dienos.
„Analizuodami šiuo metu telerinkodaros veiklą reglamentuojančią įstatyminę bazę matome, kad klientų sutikimo gauti pasiūlymus telefonu taisyklės yra neaiškios. Esama praktika taip pat negarantuoja visapusiškos klientų interesų apsaugos – bendraudamas telefonu vartotojas natūraliai turi prastesnes galimybes įvertinti ir ramiai apsvarstyti papildomas pasiūlymo sąlygas. Tai neprisideda ir prie skaidrumo rinkoje užtikrinimo, nes neretai telerinkodaros kanalais teikiami pasiūlymai yra neprieinami kitose pardavimo vietose – apriboja dalies vartotojų teisę rinktis“, – BNS atsiųstame pranešime sakė L. Galatiltė.
„Bitė Lietuvos“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys BNS teigė, kad bendrovė yra pasiruošusi laikinai visiškai nutraukti telerinkodarą, kol valstybės institucijos imsis veiksmų sureguliuojant šių paslaugų rinką. Vis dėlto, jis pažymi, kad konkretaus susitarimo tarp mobiliojo ryšio operatorių kol kas nėra pasiekta.
„Apie telerinkodaros veiksmų nutraukimą jau yra diskutuojama daug laiko ir jokio konkretaus susitarimo su aiškiomis datomis nėra pasiekta, ir nepanašu, kad greitu laiku pavyks tai padaryti, o problemą reikia spręsti nedelsiant“, – BNS atsiųstame komentare teigė P. Kuisys.
Lietuvos vartotojų institutas pirmadienį trims didžiausioms šalies mobiliojo ryšio bendrovėms išsiuntė kreipimąsi, kuriame reikalauja nutraukti prievartinę telerinkodarą be vartotojų sutikimo. Instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų sulaukia telefoninės rinkodaros skambučių, kurie vykdomi negavus išankstinio vartotojų sutikimo.
Sausio viduryje Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) mobiliojo ryšio operatoriams pasiūlė atsisakyti telerinkodaros paslaugų. Tuomet bendrovės tvirtino, kad dabartinis telefoninio marketingo paslaugų reglamentavimas nėra tobulas ir sutiko aptarti galimus sprendimo būdus, kurių vienas – tokių paslaugų atsisakymas.
Išplatino kreipimąsi
Lietuvos vartotojų institutas, gindamas vartotojų viešąjį interesą, pirmadienį išsiuntė Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams – „Bitė“, „Omnitel“ ir „Tele2“ – kreipimąsi, kuriuo reikalaujama nutraukti prievartinę telerinkodarą be vartotojo sutikimo. Operatoriams nenutraukus viešojo intereso pažeidimo, Lietuvos vartotojų institutas neatmeta galimybės kreiptis į teismą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvoje telefoninė rinkodara dažniausiai vykdoma neteisėtai, prieš tai negavus išankstinio vartotojo sutikimo, kurį labai aiškiai numato teisės aktai. Tai akivaizdus vartotojų viešojo intereso pažeidimas. Kyla klausimas, ar prievartinis prekių ir paslaugų siūlymas telefonu naudingas pačiam verslui, nes tokie skambučiai žadina žmonėms neigiamas emocijas. Skatiname mobiliojo ryšio operatorius įsiklausyti į teisėtus vartotojų lūkesčius ir nutraukti prievartinę telefoninę rinkodarą“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Lietuvos vartotojų institutas pirmadienį trims didžiausioms šalies mobiliojo ryšio bendrovėms išsiuntė kreipimąsi, kuriame reikalauja nutraukti prievartinę telerinkodarą be vartotojų sutikimo. Instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų sulaukia telefoninės rinkodaros skambučių, kurie vykdomi negavus išankstinio vartotojų sutikimo.
Sausio viduryje Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) mobiliojo ryšio operatoriams pasiūlė atsisakyti telerinkodarospaslaugų. Tuomet bendrovės tvirtino, kad dabartinis telefoninio marketingo paslaugų reglamentavimas nėra tobulas ir sutiko aptarti galimus sprendimo būdus, kurių vienas – tokių paslaugų atsisakymas.
Pažeidžia ne vieną įstatymą
Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, be vartotojų sutikimo mobiliojo ryšio bendrovių vykdoma tiesioginės telerinkodaros veikla prieštarauja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams. Minėtų teisės aktų nuostatos nėra savitikslės – jomis siekiama apsaugoti vartotojų interesus bei jų teisę į privatų gyvenimą. Todėl kreipimesi operatoriai prašomi nedelsiant nutraukti neteisėtos tiesioginės telerinkodaros praktiką, kuri grubiai pažeidžia vartotojų viešąjį interesą.
Jei mobiliojo ryšio operatoriai nepaisytų šio kreipimosi ir per 14 dienų nenutrauktų be išankstinio vartotojų sutikimo vykdomos tiesioginės telerinkodaros, Lietuvos vartotojų institutas žada kreiptis į teismą su ieškiniu. Tokią galimybę vartotojų teises atstovaujančioms asociacijoms numato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 str. 4 dalis.
„Kadangi neteisėti ir erzinantys telefoninės rinkodaros skambučiai pažeidžia vartotojo teisę į privatumą bei asmens duomenų apsaugą, lygiagrečiai raginame vartotojų teises ginančias valstybines institucijas inicijuoti, kad būtų nustatytos aiškios vartotojų sutikimo gauti pasiūlymus telefonu taisyklės ir supaprastintos per sudėtingos skundų teikimo procedūros. Taip pat kviečiame aktyviai tirti veiklą tų įmonių, kurios vykdo telefoninę rinkodarą be vartotojo sutikimo“, – akcentuoja Z. Čeponytė.
Telerinkodara vykdoma per prievartą
Net du trečdaliai šalies gyventojų susilaukia neteisėtų telefoninės rinkodaros skambučių, kurie vykdomi negavus išankstinio vartotojo sutikimo, atskleidžia Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas apie gyventojų požiūrį į telefonu siūlomas prekes ir paslaugas. Tyrimo metu apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
2014 m. kovo 13–20 dienomis bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad 85 proc. Lietuvos gyventojų sulaukia tiesioginės rinkodaros skambučių, kurių metu jiems teikiami įvairūs pasiūlymai, pavyzdžiui, siūlomos draudimo, mobiliojo ryšio, skaitmeninės televizijos paslaugos. 11 proc. apklaustųjų tokių skambučių sulaukia bent kartą per savaitę, 27 proc. – kartą per mėnesį. 30 proc. – kartą per pusmetį, 17 proc. – rečiau. Tik 15 proc. respondentų tokių skambučių sako nesulaukiantys.
Nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad telefoninės rinkodaros skambučiai į asmeninį telefono numerį leidžiami tik gavus išankstinį vartotojo sutikimą, net du trečdaliai telerinkodaros skambučių sulaukiančių respondentų (67 proc.) teigė nė vienai telefonu pasiūlymus teikusiai bendrovei nedavę sutikimo naudoti jų asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslams. Sutikimą davę nurodė tik 13 proc. šalies gyventojų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
