Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė sprendimą dėl sumažintų senatvės pensijų kompensavimo.
Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė sprendimą dėl sumažintų senatvės pensijų kompensavimo.
KT išaiškino, kad, valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis – ekonominius rodiklius – įvertinti valstybės išgales, visiems asmenims turi būti užtikrintas jų patirtų praradimų, atsiradusių sumažinus senatvės pensijas, teisingas kompensavimas. Tai pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrinta tik remiantis Seimo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais ir terminais.
ELTA primena, kad pernai vasarį KT nusprendė, jog pensijos dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams turėjo būti mažinamos vienodai. Buvo nustatyta, kad nuostata, pagal kurią dirbančių pensininkų pensijos sumažintos labiau nei nedirbančių, prieštaravo Konstitucijai. Tai, kad buvo nustatyta išimtis nemažinti pensijų 75–100 proc. darbingumo netekusiems asmenims (I grupės invalidumo pensininkams), bet jos netaikyti nuolatinės slaugos poreikį turintiems senatvės pensininkams, taip pat prieštaravo Konstitucijai.
Penktadienį priimtame sprendime pažymėta, kad praradimai, atsiradę senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, kurios buvo pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi, o praradimai, atsiradę šias pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis neprieštaraujančiomis Konstitucijai, pagal valstybės išgales turi būti kompensuoti teisingai, tačiau nebūtinai visa apimtimi.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Seimas turi nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžią ir protingą laikotarpį, per kurį dėl senatvės pensijų mažinimo atsiradę praradimai bus kompensuoti. Tai nustatydamas jis turi atsižvelgti į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, be kita ko, į įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su finansine drausme.
Į KT kreipėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, buvusi Vyriausybės atstovė konstitucinės justicijos byloje.
Teismo buvo prašoma išaiškinti ar Konstitucijai neprieštarauja nutarimo nuostata, kad sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas ir kad tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas.
Taip pat buvo prašoma išaiškinti, ar tik įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kada ir kokia tvarka gali būti kompensuoti dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisės akto patirti praradimai, ar kad sprendimai, kaip išmokėti sumas, susidariusias dėl praeityje taikyto prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto, gali būti priimami atitinkamiems teismams priėmus sprendimą kompensuoti praradimus.
