Ūkio ministerija daugiau nei 14 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) paramos skyrė įmonei, kurios savininkų gijos veda į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinką.
Ūkio ministerija daugiau nei 14 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) paramos skyrė įmonei, kurios savininkų gijos veda į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinką.
Paramą gavo bendrovė „Escolit“, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu turinti du darbuotojus. Viena iš jų – įmonės direktorė ir akcininkė Virginija Jasevičienė, sykiu vadovaujanti Ūkio ministerijos kontroliuojamai įstaigai. Negana to, ši įstaiga tiesiogiai padėjo „Escolit“ gauti ES pinigus.
Na, o kąsnį 14 mln. Lt ES paramos jau užsitikrinusiame versle V. Jasevičienė gavo už dyką. Tačiau tame ji nieko blogo nemato.
Ryšiai – nuo prezidento partijos iki premjero kabineto
Apie „Escolit“ sėkmę siekiant ES paramos sausio viduryje pranešė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
„Projekto „UAB „Escolit“ farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos įkūrimas“ bendra vertė siekia 20,5 mln. Lt. Jo tikslas – įrengti modernią farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją, kurioje būtų kuriami inovatyvūs vaistai, pirmiausia nuo tuberkuliozės, vėliau širdies ligų, leisiantys spręsti šių ligų gydymo problemas.
Dalis UAB „Escolit“ akcininkų yra Ukrainos verslininkai. (...) Ukrainiečių ir lietuvių santykiai remiasi abipuse simpatija ir pagarba. Tai galima vertinti kaip vieną iš veiksnių renkantis šalį investicijoms. Įmonė tikisi sėkmingos plėtros Ukrainos, vėliau ir kitų NVS šalių rinkose“, – skelbė LVPA.
Kas tie Ukrainos verslininkai, pranešime nutylėta. Tačiau DELFI pavyko nustatyti aiškias „Escolit“ sąsajas su V. Janukovyčiaus Regionų partija bei jai priklausančiu Ukrainos farmacijos magnatu.
Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, pernai kovą „Escolit“ įsteigė trys ukrainiečiai: Mychailo Cvetkovas, Oleksandras Stelmachas ir Romanas Jefimenka. Pastarasis verslininkas glaudžiai susijęs su V. Janukovyčiaus Regionų partija ir sėkmingai varstė neseniai atsistatydinusio Ukrainos premjero Mykolos Azarovo kabineto duris.
Pavyzdžiui, R. Jefimenka pas M. Azarovą lankėsi pernai kovą, prieš pat „Escolit“ įsteigimą. Premjeras jį pasikvietė kartu su kitais stambiausių farmacijos įmonių atstovais. Su jais M. Azarovas aptarinėjo vaistų importo problematiką bei kitas farmacijos rinkos aktualijas.
Verslo sėkmė ir partinės sąsajos
2012 m. lapkritį R. Jefimenka tapo farmacijos kompanijos „Alba Ukraina“ stebėtojų tarybos pirmininku. Šis verslas augo itin sparčiai.
Kaip skelbė portalas fp.com.ua, 2011 m. „Alba Ukraina“ apyvarta siekė 4,7 mlrd. grivinų (apie 1,4 mlrd. Lt) – tai net 44 proc. daugiau nei 2010 m., kai V. Janukovyčius tapo Ukrainos prezidentu. Įmonės grynasis pelnas augo dar sparčiau – anot portalo, jis 2011 m. siekė 13,47 mln. grivinų (apie 4,16 mln. Lt) – 6,4 karto daugiau nei 2010 m.
Ir tai ne riba. Portalas taip pat nurodė, kad vien per pirmąjį 2012 m. pusmetį „Alba Ukraina“ apyvarta pasiekė 3,8 mlrd. grivinų (daugiau nei 1,1 mlrd. Lt), o grynasis pelnas per šešis mėnesius beveik pasiekė visų ankstesnių metų rodiklį – 13,73 mln. grivinų (apie 4,11 mln. Lt).
Dar įspūdingesni buvo 2012 m. metiniai rodikliai. Portalo ukrnews24.net skelbiamais duomenimis, „Alba Ukraina“ pateko tarp 50-ies stambiausių šalies įmonių. Metinė apyvarta pašoko iki 6,55 mlrd. grivinų (arti 2 mlrd. Lt), grynasis pelnas – iki 28,2 mln. grivinų (daugiau nei 8,4 mln. Lt).
Palyginti su pirmaisiais V. Janukovyčiaus prezidentavimo metais, 2012 m. „Alba Ukraina“ apyvarta buvo maždaug dvigubai didesnė, grynasis pelnas išaugo daugiau nei dešimteriopai.
Kas lėmė tokį kolosalų „Alba Ukraina“ augimą krizės metais? Na, kompanijos stebėtojų tarybos pirmininko poste „Escolit“ akcininkas R. Jevimenka pakeitė puikiai Ukrainoje žinomą veikėją. Tai Vladimiras Dudka – multimilijonierius, V. Janukovyčiaus Regionų partijos narys. Postą versle R. Jefimenkai jis užleido po to, kai pagal Regionų partijos sąrašą tapo Ukrainos parlamento nariu.
Siūlo galas Kipre
Pagrindinė „Alba Ukraina“ akcininkė – kompanija „Laona Public Company Limited“, registruota Kipre. Kiprą, kaip mokesčių rojų, itin mėgo Rusijos bei daugelio Rytų Europos šalių oligarchai. Lietuvos turtuoliai – ne išimtis.
Kaip skelbė dienraštis „Kommersant Ukraina“, pagrindiniai „Laona Public Company Limited“ akcininkai – keturi fiziniai asmenys. Tarp jų – Ukrainos parlamentaras V. Dudka.
Daugelyje valstybių savaime suprantama, kai politikai tiesiogiai nedalyvauja sprendimų, galinčių paveikti jų verslą, priėmime. Tačiau Ukrainoje ši demokratijos tradicija prigyja sunkiai. O parlamentaras V. Dudka – puikus pavyzdys.
Ukrainos Aukščiausioje Radoje vienas „Alba Ukraina“ savininkų priklauso Sveikatos apsaugos komitetui, kuris, žinoma, sprendžia tiesiogiai su farmacijos verslu susijusius klausimus. Be to, V. Dudka vadovauja šio komiteto padaliniui, atsakingam už privalomojo sveikatos draudimo klausimus.
Beje, V. Dudkos verslą ir toliau lydi sėkmė. Pernai „Alba Ukraina“ tapo viena iš kompanijų, kurioms suteiktos medicininių preparatų importo licencijos. „Alba Ukraina“ įvardijama tarp penkių didžiausių medikamentų platintojų Ukrainoje.
Ministerijos palaiminimas – tuoj po įmonės įsteigimo
Skirstant Ūkio ministerijos administruojamą ES paramą, taikoma daugybė kontrolės mechanizmų. Viena pagrindinių institucijų šiame procese – ministerijos Verslo projektų atrankos komitetas, kuriam vadovauja viceministras Marius Skarupskas.
M. Skarupsko vadovaujamas komitetas dėl „Escolit“ paraiškos apsisprendė greitai. Pernai, spalio 24 d., komitetas rekomendavo bendrovei skirti 14,38 mln. Lt ES paramos farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos įkūrimo projektui. Tada „Escolit“ buvo vos 7 mėnesiai. Registrų centro duomenimis, daugiau nei 14 mln. Lt gavusi įmonė įsteigta 2013 m. kovo 21 d.
Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymą dėl 14,38 mln. Lt ES paramos skyrimo „Escolit“ projektui pasirašė praėjusių metų lapkričio 11 d.
Direktorė iš Ūkio ministerijos pašonės
Pernai kovą „Escolit“ įsteigę trys ukrainiečiai netruko susirasti partnerių. Jau nuo įmonės įsteigimo dienos „Escolit“ direktore dirba Virginija Jasevičienė, sykiu vadovaujanti Telšių apskrities verslo inkubatoriui. Šios įstaigos steigėjai ir dalininkai: Telšių rajono savivaldybė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija bei 14 mln. Lt šviežiam V. Jasevičienės verslui skyrusi Ūkio ministerija.
Įmonė netgi registruota tuo pačiu adresu, kaip Telšių apskrities verslo inkubatorius – Sedos g. 34A, Telšiai.
Be to, Telšių verslo inkubatoriaus vadovė neseniai tapo tiesiogine šio verslo partnere. Registrų centro duomenimis, pernai birželį V. Jasevičienė prisijungė prie „Escolit“ akcininkų. Šiuo metu jai priklauso 55 akcijos, vienos akcijos nominali vertė – tūkstantis litų. Trys ukrainiečiai kartu valdo 150 „Escolit“ akcijų. Dar dvi akcininkės – kaunietės. Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis,1988 m. gimusiai Vytautai Balanaškaite-Šatei priklauso 49 akcijos, o 1937 m. gimusiai Modestai Vilienei – 52.
Viceministras: visa ši informacija mūsų nepasiekė
Ūkio viceministras M. Skarupskas DELFI teigė, jog nei jis pats, nei jo vadovaujamas Verslo projektų atrankos komitetas nebuvo informuotas apie DELFI atskleistus faktus. Tiek „Escolit“ ryšiai su Ukrainos politiniu elitu, tiek V. Jasevičienės gebėjimas sėdėti ant dviejų kėdžių ministerijai buvo naujiena.
„Ne, tikrai komitetui šita informacija pateikta nebuvo, – kalbėjo M. Skarupskas. – Jūsų pateikta informacija yra nauja. Mes žiūrime į patį projektą. Į akcininkus mes žiūrime nebent tiek, kiek jie turi patirties. (...) Šita jūsų pateikta informacija, akcininkų ryšiai – tai mums nebuvo žinoma.“
Pasak jo, jeigu komitetas būtų buvęs informuotas apie „Escolit“ sąsajas su Ukrainos politiniu elitu bei V. Jasevičienės dalyvavimą šiame procese, sprendimas dėl 14 mln. Lt galėjo būti kitoks.
„Būtume, matyt, atidžiai tai svarstę. Gali būti, kad jis (sprendimas – DELFI) būtų kitoks negu dabar priimtas“, – tęsė M. Skarupskas.
Viceministras neslėpė, jog itin keistai atrodo V. Jasevičienės dalyvavimas versle, kurį finansuoti sutiko Ūkio ministerija.
„Manau, kad nelabai etiška dalyvauti tokiuose projektuose. Ir inkubatoriaus patalpose steigiama, ir teikiama paraiška, kaip verslo organizacijos, gauti struktūrinei parama“, – pozicijos neslėpė M. Skarupskas.
Kąsnis milijoninio verslo – už dyką
Telšių apskrities verslo inkubatoriaus direktorė bei „Escolit“ vadovė ir akcininkė V. Jasevičienė DELFI teigė nesuprantanti, kaip jos pareigos gali kirstis su verslo interesais.
„Na, ir kas? Man atrodo, kad nesikerta“, – kalbėjo verslininkė.
Ji atskleidė, kad jos vadovaujamas verslo inkubatorius padėjo „Escolit“ gauti ES paramą. Tame verslo inkubatoriaus direktorė nieko blogo nemato.
„Verslo inkubatorius teikė konsultacines paslaugas. Ir globoja. Ta prasme, jie („Escolit“ – DELFI) turi pas mums kabinetą išsinuomoję. (...) Mūsų (verslo inkubatoriaus – DELFI) funkcijos kokios yra. Mes privalome padėti. Mes privalome globoti, konsultuoti. Ir tai vienas iš tokių projektų, kur turėjo galimybę investuotojai ateiti į tokį kaimą, tarkim, kaip Telšiai. Ir aš nematau čia kažkokių tokių konfliktų. Kad akcininkė – mums nėra tai draudžiama. Mes galime tą daryti – turėti verslą“, – tęsė V. Jasevičienė, pridurdama, esą konflikto nebuvimą patvirtina ir verslo inkubatoriaus darbo principas – klientus aptarnauti nemokamai.
Pasak jos, ukrainiečiai galėjo rinktis ir investuoti Klaipėdoje ar Kaune, tačiau pasirinko būtent Telšius.
Paklausta, kiek jai kainavo 55 „Escolit“ akcijos, kurių vien nominali vertė siekia 55 tūkst. Lt, pašnekovė atskleidė jas gavusi už dyką. Tai verslininkei ir verslo inkubatoriaus vadovei vėlgi neatrodo keista.
„Nieko (nekainavo – DELFI). Matot, jie juk ir patys supranta, kad negali jie būti čia pastoviai ir negali jie tvarkytis tokių reikalų. Kažkas tai turi būti tas žmogus. Aš nematau, ta prasme, problemos. Dėl to, kad aš tiktai džiaugiuosi ir, ta prasme, pozicija savivaldybės ir ministerijos pozicija, kad gerai, kad vis tiek yra kažkokia investicija į nutolusius regionus.
Tos akcijos – galbūt čia buvo priskaičiuota kaip už darbą. Dėl to, kad iš tikrųjų mes labai daug padarėme dėl viso šito, kad tas projektas pasistatytų jau ant kojų. O paskui kaip su tomis akcijomis bus – aš nežinau“, – svarstė pašnekovė.
Pasiteiravus, kaip tapo „Escolit“ direktore, ji paaiškino, kad tai „senas įdirbis“ su Lietuvos ambasados Kijeve pagalba. „Direktorės pareigos yra „popierinės“. Dėl to, kad jiems yra privalomas žmogus lietuvis. Ir žmogus, kuris turi būti vietoje“, – aiškino V. Jasevičienė.
Pašnekovė neslėpė žinanti, kad jos verslo partneris R. Jefimenka vadovauja „Alba Ukraina“, siejamai su V. Janukovyčiaus partiečiu Ukrainos Radoje.
„Jisai yra „Albos“ generalinis direktorius. O jūs politiką įžvelgiate čia kažkur?“ – nusistebėjo V. Jasevičienė.
Anot jos, „Escolit“ jau rado dalį būsimų darbuotojų, kursiančių farmacijos produktus Ukrainos rinkai. Tai studentai.
„Jie lietuviai. Ir dabar mes jau turime aštuonis žmones. Tai bus telšiškiai, baigiantis farmaciją magistrantai, kurie bus visi priimti – tik Telšių vaikai“, – sakė V. Jasevičienė.
Pasak jos, „Escolit“ už verslo inkubatoriaus patalpas moka tiek pat, kiek kiti nuomininkai – po 6 litus už kvadratinį metrą.
Prašo dar 9,5 mln. Lt
Dar vieną „Escolit“ paraišką, kuria bendrovė prašo apie 9,57 mln. Lt paramos, M. Skarupsko vadovaujamas komitetas atidėjo ateičiai. Dėl lėšų trūkumo „Escolit“ modernios vaistų gamyklos įrengimo projektą pasiūlyta įtraukti į rezervinių sąrašą. Tokį sprendimą M. Skarupsko komitetas priėmė 2013 m. spalio 18 d.
Nors oficialiai papildomų ES pinigų „Escolit“ dar negavo, panašu, jog įmonė įsitikinusi savo sėkme.
„Artimiausiuose įmonės planuose numatyta įrengti ne tik modernią laboratoriją, bet ir gamybinį padalinį“, – skelbė LVPA.
