Aktyvėjant laivybai Klaipėdos uoste bei ruošiantis priimti suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančius laivus, atnaujinamos diskusijos, ar verta statyti tiltą į Kuršių neriją. Tačiau valdininkai pabrėžia, kad tai tik pradinės diskusijos, nes Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.
Aktyvėjant laivybai Klaipėdos uoste bei ruošiantis priimti suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančius laivus, atnaujinamos diskusijos, ar verta statyti tiltą į Kuršių neriją. Tačiau valdininkai pabrėžia, kad tai tik pradinės diskusijos, nes Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.
Darbo grupė, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, ketvirtadienį svarstys tilto į Kuršių neriją statybos galimybes bei bendrovės „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš uosto alternatyvas, pranešė uosto direkcija.
„Kol kas anksti kalbėti apie tilto statybą, nes šiandien ten ir renkamės, kad išsiaiškintume, ar apskritai įmanoma tilto statyba, žiūrint į specifinę situaciją, nes vis tiek yra Neringa, yra UNESCO paveldas, kiti apribojimai.
Jeigu bus pamatyta, kad yra įmanoma jį statyti, tada galbūt sudėliosim planą, žiūrėsim, ar ekonomiškai atsiperka statyba, ar nebus brangiau, ar tas pabrangimas bus pagrįstas susisiekimo tarp Neringos ir Klaipėdos pagerėjimu“, – BNS komentavo V. Kondratovičius.
Pasak jo, ketvirtadienį bus tik įvertintos skirtingos pozicijos ir bandoma suderinti bendrą darbo grupės nuomonę. Susisiekimo viceministro teigimu, uosto direkcija išsakys savo poziciją dėl didėjančio laivų skaičiaus, dėl ko gali sutrikti keltų reisai, taip pat pateiks skaičiavimus dėl tilto statybos kainos.
„Vienas iš uosto argumentų yra suskystintų gamtinių dujų laivas ar saugykla, kuri įplauks į Klaipėdos uostą ir gali ilgam paralyžuoti ar sustabdyti bet kokį judėjimą. Jeigu bus tiltas, tai aišku, būtų vienas iš sprendimų, kad už SGD terminalo kažkur pastatytas, tiltas netrukdo laivams ir juo galima važiuoti į Neringą“, – sakė susisiekimo viceministras.
Kaip teigė A. Kondratovičius, „Smiltynės perkėla“ pristatys viziją, kaip galėtų išspręsti padidėjusio laivų srauto problemą. Anot jo, tilto statybų ir „Smiltynės perkėlos“ perkėlimas turėtų būti baigtas svarstyti iki kovo mėnesio.
Darbo grupės atstovai taip pat planuoja apžiūrėti galimas tilto į Kuršių neriją statybos bei „Smiltynės perkėlos“ iškėlimo vietas, tačiau A. Kondratovičius negalėjo įvardyti, kokios yra siūlomos perkėlos iškėlimo alternatyvos.
Darbo grupėje dirba Susisiekimo, Aplinkos ministerijų, Klaipėdos ir Neringos savivaldybių, Smiltynės perkėlos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Automobilių kelių direkcijos ir uosto direkcijos atstovai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
