Išradimų sritis yra mistiška ir pavaldi tik genijams – šį mitą sėkmingai palaiko net tokia verslo milžinė kaip „Apple“. Tačiau geriausią žmonijos išradybos patirtį, užfiksuotą patentuose, išnagrinėjęs rusų inžinierius, mokslininkas ir fantastas Genrikas Altshuleris įrodė, kad išradimuose nėra nieko fantastiško ir atsitiktinio. Išradėjai intuityviai arba sąmoningai kuria pagal tam tikras taisykles, kurias išmokti ir panaudoti gali kiekvienas. Tarptautinio laikrodžių parduotuvių tinklo savininkas Antonas Nozdrinas, sudėtingos išradimų teorijos savarankiškai mokėsi bene dešimtmetį, kol aptiko sistemą, kurią galima įdiegti įmonėje.
Išradimų sritis yra mistiška ir pavaldi tik genijams – šį mitą sėkmingai palaiko net tokia verslo milžinė kaip „Apple“. Tačiau geriausią žmonijos išradybos patirtį, užfiksuotą patentuose, išnagrinėjęs rusų inžinierius, mokslininkas ir fantastas Genrikas Altshuleris įrodė, kad išradimuose nėra nieko fantastiško ir atsitiktinio. Išradėjai intuityviai arba sąmoningai kuria pagal tam tikras taisykles, kurias išmokti ir panaudoti gali kiekvienas. Tarptautinio laikrodžių parduotuvių tinklo savininkas Antonas Nozdrinas, sudėtingos išradimų teorijos savarankiškai mokėsi bene dešimtmetį, kol aptiko sistemą, kurią galima įdiegti įmonėje.
– Kaip susidomėjote išradimų padarymo metodikomis, juk jūsų verslas – prekyba?
– Nors baigiau tiksliuosius mokslus ir daug verslo teorijos knygų perskaičiau, nė vienoje jų neradau atsakymo, kaip kūrybiškai, išradingai spręsti verslo problemas, kaip rasti išeitį iš, regis, beviltiškų situacijų. Tuomet pradėjau žvalgytis į kitas sritis ir aptikau išradimų teoriją TRIZ (rus. Теория решения изобретательских задач – ТРИЗ; angl. Theory of Inventive Problems Solving – TIPS).
Tai buvo prieš dešimtį metų. Tada perskaičiau visas TRIZ autoriaus G. Altshulerio knygas, analitinius straipsnius, kuriuos parengė jo mokiniai; dalyvavau ne viename šiai temai skirtame simpoziume, konferencijose. Savarankiškos studijos mane įtraukė. G. Altshulerio atlikta 100 000 išradimų patentų analizė nuvainikavo visuotinai priimtą stereotipinį požiūrį, kad išradimų sritis – mistiška ir pavaldi tik genijams.
Beje, šį mitą sėkmingai palaiko net tokia milžinė kaip „Apple“. Kompanija nori, kad mes tikėtume, jog visų jų išradimų pamatas – geniali, atsitiktinai į galvą šovusi idėja, Eureka, gebėjimas mąstyti netradiciškai, nors iš tiesų lieja prakaitą, kad būtų rinkos lyderiai. Tai savotiška rinkodaros pozicionavimo dalis, tarsi parodymas konkurentams, kad genialūs sprendimai – ne kiekvieno nosiai.
Kiekvienai savo kuriamo produkto savybei „Apple“ gamina „10 pikselių tobulumo“ prototipus ir tol ginčijasi kompanijos viduje, kol išgrynina pačią konkurencingiausią koncepciją ir rinkai pasiūlo geidžiamiausią prekę. Taip jie visada nusigriebia grietinėlę, o klientams ir konkurentams belieka aiktelėti „Vau!“
– Kuo jus įtraukė išradimų teorija, kokia jos esmė?
– Mane sužavėjo H. Altshulerio prieita išvada, kad visi žmonijos išradimai – nuo paprasto buityje naudojamo daikto, prietaiso iki sudėtingos inžinerinės konstrukcijos ar kosminių stočių su Eureka neturi nieko bendra, visa tai sukurta naudojant vieną iš išradybos principų arba kelių iš jų derinį.
Svarbiausia yra tai, kad išradingo mąstymo principus, kuriuos pavieniai genijai panaudodavo intuityviai, o karinė ir pažengusi civilinė pramonė – sąmoningai, savo veikloje gali naudingai pritaikyti ir kitų sričių atstovai, su išradimais neturintys nieko bendra. Išmokę taisykles, žmonės iš karto gali pritaikyti jas praktikoje – kurti kokybiškas idėjas.
Naujos žinios puikiai koreliavo su gautomis universitete ir praktikoje. Jaučiausi atradęs racionalų grūdą, nes ne tik pagerinau sisteminio mąstymo įgūdžius, bet ir greičiau pradėjau skaidyti probleminę sistemą dalimis, kūrybiškiau spręsti savo verslo uždavinius. Net keliami tikslai tapo daug ambicingesni. Įvertinau ir šios galingos teorijos minusus – TRIZ per daug sudėtinga ir neparuošta taikyti įmonės mastu. Šiai teorijai reikia tiesiog pasišvęsti ir studijoms skirti ne vienus metus.
– Jei išradybos principai jau atskleisti, išaiškinti, kodėl jais nesinaudojama plačiau?
– Į jūsų klausimą atsakyčiau taip – bėda ta, kad nė vienas TRIZ konsultantas nemoko kurti. „Mes ateisime į jūsų įmonę ir rasime jūsų problemai išradingą sprendimą“, – toks atsakymas manęs netenkino.
Man asmeniškai buvo svarbu, kad žinios ir įgūdžiai liktų mūsų įmonėse, kad nebūtume priklausomi nuo išorės konsultantų. Galbūt nenorima dalintis „know how“, nenorima atskleisti, kaip visa tai padaroma, palikti tą mistikos šydą.
Nė vienas TRIZ žinovas negalėjo man atsakyti, kokie ir kada įmonėje įvyks pokyčiai, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta. Bet intuityviai jaučiau, kad iš tokio genialaus dalyko kaip TRIZ galėsiu išspausti maksimalią naudą.
– Kokios buvo jūsų reikmės, problemos, kurioms buvo būtini išradingi sprendimai?
– Reikėjo, kad mūsų darbuotojai pradėtų sparčiau ir išradingiau spręsti konkrečius uždavinius. Idealiu atveju, kad jie tai darytų savarankiškai, nevarstydami vadovo durų ir neklausinėdami „kaip“.
Detaliau kalbant, profesinių žinių personalui netrūko ir idėjų skaičius nebūdavo menkas, bet stigo idėjų realumo ir inovatyvumo, netenkino įgyvendinimo procesų lėtapėdiškumas. Kaip žinia, idėjų skaičius negarantuoja komercinės sėkmės, o sudėtingų problemų sprendimas vis tais pačiais būdais negerina situacijos iš esmės ir nepriartina prie idealaus galutinio rezultato (IGR).
Reikėjo būtent išradingų sprendimų, nes verslas sparčiai plėtėsi, atidarėme naujas parduotuves Europos valstybėse, kur kita vartojimo kultūra. Taigi sprendimai, kurie daug metų patikimai tarnavo Rusijoje, Europoje galėjo nepasiteisinti, nesuveikti. Rankiniais laikrodžiais prekiaujame 20 metų ir laikui bėgant susidūrėme su tam tikru iššūkiu – laikrodžius išstūmė mobilieji. Juk mums ne visada reikia daikto, mums reikia funkcijos, tai yra – žinoti laiką. Ką gi daryti? Reorganizuoti verslą?
TRIZ moko atrasti ir pašalinti prieštaravimus. Iš pirmo žvilgsnio tokia užduotis atrodė neįmanoma, bet mes pritaikėme išradybos principus ir sugalvojome, kaip padidinti laikrodžių pardavimus, nors daliai žmonių laikrodžiai tapo nebereikalingi.
– Ar perdavėte žinias apie TRIZ jūsų įmonėse dirbantiems žmonėms, ar tai ir liko jūsų asmeniniu pomėgiu?
– 2013 metų pradžioje per TRIZ bendruomenę sužinojau, kad G. Altshulerio mokinys, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV, inžinierius ir verslo konsultantas Sergejus Malkinas adaptavo TRIZ verslui, sukurdamas naujovių vadybos sistemą Guided Brainstorming (kryptingas idėjų generavimas) TRIZ. Jis sukūrė ir greitai įgyvendinamą mokymų programą, ir programinę įrangą.
Mano galva, S. Malkinas iš TRIZ paėmė vertingiausius dalykus, kurių neradau nė vienoje kitoje vadybos sistemoje. Tai – išradybos principai, kuriuos jis suglaudė, sugrupavo ir sukūrė periodinę 30-ies išradybos principų lentelę, kuri tarnauja kuriant naujas prekes ar paslaugas, ieškant geriausio sprendimo tiek kasdienėms, tiek sudėtingoms verslo problemoms.
Pateikta ir metodologija, kaip iškelti pačius ambicingiausius tikslus ir juos pasiekti. Šios vadybos sistemos orientacija į IGR man kaip verslo savininkui yra vertybė.
– Kas pasikeitė, kai darbuotojai perprato išradingų sprendimų metodologiją?
– Pasibaigus GB TRIZ pirmojo lygmens mokymams mūsų įmonėse, vertinome pokyčius. Darbuotojai prisipažino, kad naujos užduotys nebekelia tiek daug streso kaip anksčiau, nes jie tikrai žino, kad turi įrankį ir problemą išspręs. Parduotuvių vadovai įvertino tai, kad pavaldiniai tapo savarankiškesni, sprendimų koncepcijas pateikia kokybiškesnes ir greičiau.
Verslo partneriai ir bičiuliai verslininkai manęs klausė, ar verta diegti Guided Brainstorming TRIZ, jei šiandien versle esi lyderis, ar nepakanka plačiai žinomų kokybės vadybos, procesų gerinimo sistemų. Mano įsitikinimu, būtent lyderiams ir reikalingas šis įrankis, padedantis iš pirmo karto pataikyti į dešimtuką.
Esant viršūnėje nebėra ką vytis ir nuo ko nusižiūrėti. Lyderis pats strateguoja vertės kūrimą, jis diktuoja rinkai, o tam vien procesų paspartinimo, kaštų sumažinimo nebepakanka. Reikalingi veržlūs sprendimai.
