Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati.
Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.
Pasak Energetikos ministerijos, prezidento siūlymas neužtikrina pakankamai aiškaus ir nuoseklaus laikino paramos mechanizmo ir nesudaro tinkamų prielaidų Vyriausybei lanksčiai įgyvendinti šias priemones, kai keičiasi elektros rinkos sąlygos.
„Siekiant pašalinti šiuos teisinio reguliavimo trūkumus, įstatymo projekte būtina nustatyti papildomą laikiną finansinės paramos teikimo mechanizmą ir suteikti Vyriausybei reikiamus įgaliojimus jam įgyvendinti, kad kiekvienu elektros energijos rinkos situacijos pasikeitimo atveju nebūtų poreikio keisti Energetikos įstatymą“, – rašoma ministerijos parengtame nutarimo projekte.
Ministerija siūlo reguliavimą taikyti skirtingais laikotarpiais, kadangi skiriasi tiek paramos pobūdis, tiek jos taikymo apimtis – laikina parama turėtų galioti 2027–2031 metais ir būti taikoma tik nebuitiniams vartotojams.
„Šiuo laikotarpiu galiosiančios įstatymo projekto nuostatos sudarys teisines prielaidas operatyviai reaguoti į reikšmingus elektros energijos kainų pokyčius ir jų galimą neigiamą poveikį šalies ekonominiam stabilumui bei verslo konkurencingumui, kartu suteikiant Vyriausybei teisę (...) nustatyti finansinės paramos taikymo sąlygas ir jos dydį“, – teigia ministerija.
Tuo metu nuo 2032 metų turėtų įsigalioti nauja įstatymo redakcija, nustatanti platesnės apimties ir nuolatinę paramą ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų nebuitiniams vartotojams.
Siekiant lanksčiai reaguoti į kintančias energetikos rinkos ir ekonomines aplinkybes, nurodoma, kad laikina parama ir jos sąlygos turi būti nustatomos Vyriausybės sprendimu, įvertinant konkretaus laikotarpio aplinkybes. Ministrų kabinetas turėtų patvirtinti ir tokios paramos administratorių.
Pabrėžiama, kad tam reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau 2026–2028 metais jų nenumatyta, todėl įstatymo projektas turi būti svarstomas kartu su kitais pasiūlymais dėl 2027–2029 metų biudžeto.
Be kita ko, pagalbos priemonė turėtų būti iš anksto suderinta su Europos Komisija.
Kaip rašė BNS, Energetikos įstatymo projektu numatoma galimybė Vyriausybei laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos infrastruktūros dedamąją nebuitiniams vartotojams.
Prezidento nuomone, šią laikiną priemonę būtų racionalu taikyti iki penkerių metų (iki 2031 metų) įmonėms, kurių leistina naudoti galia yra virš 500 kilovatų (kW) arba jos faktiškai suvartoja daugiau kaip 500 tūkst. kWh elektros per metus.
Grąžinti valstybei nepriemoką įmonės turėtų ilgiausiai per septynerius metus – iki 2038 metų.
Preliminariais vertinimais, priemone galėtų pasinaudoti apie 1,7 tūkst. kriterijus atitinkančių įmonių, o jei prašymus pateiktų apie 80 proc. jų, kompensacijoms reikėtų apie 50 mln. eurų per metus.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau yra sakęs, kad šiuo pasiūlymu siekiama stiprinti pramonės konkurencingumą.
Ministrų kabinetas – už elektros linijų apsaugos zonų mažinimą
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui mažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai atlaisvins maždaug 12 tūkst. hektarų plotą visoje šalyje, pranešė ministerija.
„Mažindami perteklines zonas siekiame atlaisvinti žemę verslo plėtrai, kartu išlaikydami visus saugumo reikalavimus. Šalia linijų atsirastų daugiau galimybių plėsti gamyklų teritorijas, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti viešojo transporto stoteles ar uždaras sandėliavimo vietas“, – pranešime sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Siūloma apsaugos zonas skaičiuoti ne nuo kraštinių laidų, o nuo atramų ašies – ESO atveju zonos būtų 0,6–3 metrais siauresnės, priklausomai nuo įtampos, o „Litgrid“ atveju jos būtų 4–20 metrų siauresnės.
Transformatorinių ir skirstomųjų punktų iš dviejų pusių apsaugos zona mažėtų nuo 5 iki 3 metrų.
Be to, siūloma atlaisvinti dalį draudimų – transporto priemonių statymą, ugnies naudojimą, nedegių medžiagų sandėliavimą ir renginius tam tikros įtampos apsaugos zonose leisti suderinus su tinklo operatore.
Pasak ministerijos, vien ESO tinklo dalyje pokyčiai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas sumažėtų nuo 85,8 tūkst. iki 80,2 tūkst. hektarų, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai.
Anot ministerijos, pakeitimai gerintų investicinę aplinką, palengvintų teritorijų planavimo procesus ir statybas.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, nes įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Įstatymo pakeitimai toliau bus teikiami Seimui, o jam pritarus įsigaliotų nuo 2027 metų.
