Dalis Ukrainos verslininkų, tikėjusių, kad Ukraina pasirašys laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), sako nusivylę: sveika konkurencija, atsiveriančios naujos rinkos ir finansavimas iš ES fondų būtų stimulas modernizuoti šalies ūkį ir gamyklas, į kurias šalies oligarchai investuoti iš savo pinigų neketina.
Dalis Ukrainos verslininkų, tikėjusių, kad Ukraina pasirašys laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), sako nusivylę: sveika konkurencija, atsiveriančios naujos rinkos ir finansavimas iš ES fondų būtų stimulas modernizuoti šalies ūkį ir gamyklas, į kurias šalies oligarchai investuoti iš savo pinigų neketina.
LRT televizijos žurnalistų kalbintas privataus medicinos centro vadovas Michailas Raduckyj sako, kad įstaigoje paslaugos nepigios, nes įsigyta moderniausia užsienietiška įranga. Atvertos ES rinkos, anot vadovo, esą leistų ne tik piginti paslaugas, vaistus, bet ir padidintų konkurenciją.
„Labai sudėtinga įrangos ir vaistų sertifikavimo procedūra, jeigu medicininė įranga pagaminta ne Ukrainoje. Tikėjomės, kad verslui bus paprasčiau dirbti ir mažės įrangos įsigijimo kainos. Be abejo, išloštų gyventojai, nes pigtų paslaugos“, – sako medicinos centro „Boris“ prezidentas.
„Pavyzdžiui per muitinę lengviau įvežtume prekes iš Europos ir Amerikos. Bus ir geriau, ir blogiau: konkurencija be abejo augs, bet mes geriau žinom rinką“, – sako verslininkas Michailas Kavickyj.
„Europos šalys buvo sutarusios, kad Ukrainai su ES pasirašius Laisvosios prekybos sutartį ji būtų taikoma iškart – nelaukiant sutarties ratifikavimo. Skaičiuojama, kad Ukrainos verslas atšaukus muitų režimą sutaupytų apie pusę milijardo eurų, už kuriuos būtų galima modernizuoti ūkį.
„Ukrainoje egzistuoja keli verslo sluoksniai: privilegijuotas stambusis verslas, kuris skiriasi nuo vos alsuojančio smulkaus ir vidutinio verslo, ir yra verslo klanas – oligarchai, kurie patys neinvestuoja į technologijas ir trukdo modernizuoti šalies ūkį, – sako Ukrainos nepriklausomų profsąjungų konfederacijos pirmininkas Miroslavas Jakubčikas. – Be to, nemoka atlyginimų. Mums reikalinga ES, kad verslas būtų skaidresnis ir atsirastų sveika konkurencija“.
Ukrainos pramonės statybos grupės „Kovalska“ generalinis direktorius Sergejus Pylypenko sako, kad Ukrainai reikalingi ES fondai, kadangi šalies viešoji infrastruktūra – keliai, pastatai – yra pasenusi ir apleista, tačiau vyriausybė jos atnaujinimui neskiria pinigų.
Ukrainai ES per pirmuosius metus iš ES fondų infrastruktūrai yra žadėjusi apie pusę milijardo eurų, o Ukraina buvo užsiminusi, kad vien kitąmet reikia apie 20 milijardų eurų.
