Vizbarų sesuo Ingrida: pastatėme geriausią lentų fabriką pasaulyje

Bendrovės „Brolis Timber“ vadovė Ingrida Vizbaraitė nesikuklina ir sako, kad jų Kaune įsikūrusi termomedienos gamykla yra geriausia pasaulyje. „Mes didžiuojamės savo kokybe“, – paaiškina ji ir priduria, kad beveik neinvestuoja į reklamą.

I. Vizbaraitės valdomą bendrovę dar 2007 metais įsteigė jos vyras Tomas Poškaitis ir vyresnysis brolis Dominykas Vizbaras. Kiek vėliau broliai Dominykas, Augustinas ir Kristijonas pasuko į puslaidininkių verslą, šiuo metu vysto pirmaujančią gynybos pramonės įmonę „Brolis Defence Group“.

Tuo metu sesuo Ingrida perėmė „lentų verslą“. Ji sakė, kad tai įvyko „per fuksą“, o pati visada save įsivaizdavo kūrybiniame darbe. Būtent apie tai I. Vizbaraitė birželį skaitė pranešimą konferencijoje EBIT. Jo pavadinimas – „Kūrybiškumas versle: vertės kūrimas ten, kur jo nesitikima“.

– Savo pranešime pateikėte mintį, kad verslas tam tikra prasme yra menas, t. y. kad „Brolis Timber“ gamykla yra jūsų meno kūrinys. Kodėl taip galvojate?

– Kad verslas yra kūryba – tai tikrai. Manau, geras verslas be kūrybingumo yra tiesiog neįmanomas. Kitaip nepadarytum proveržio.

– Dar minėjote, kad kiekvieną pirmadienį turite nusimatę specialią laisvą valandą nieko neveikti.

– Taip, tai mūsų vadinamieji „kaizenkūrai“ (japoniškai „kai“ reiškia „pokytis“, o „zen“ – geras). Kadangi dabar dirbame visu tempu, tai turime tokį priverstinį laiką pagalvoti. Jei tik varai ir neatsitrauki nuo to, ką darai, nieko naujo nesugalvosi. Tai yra „kaizenkūrai“.

Penktadieniais dar turime „asaichi“ (liet. „pirmasis, svarbiausias dalykas ryte“), kurių metu fiksuojame trikdžius. Taip surenkame duomenų bazę, o per „kaizenkūrus“ galvoji, kaip vieną ar kitą trikdį išspręsti. Arba pažiūri į kolegų, savo darbo vietą iš šono. Tai laikas atsitraukti.

– Kokių idėjų yra gimę per „kaizenkūrus“?

– Tai nėra projektai, tai apie juos gal ir nėra labai įdomu kalbėti. Bet, pavyzdžiui, iš mūsų senojo padalinio – dažyklos, kur paketai formuojami šiek tiek kitaip nei naujoje gamykloje – važiuoja vilkikai. Viena mūsų pardavėja Agnytė pastebėjo, kad jai tai nepatogu. Žmogus pagalvojo, o tada su dažyklos viršininku susitarė, kad supakuoti reikėtų taip pat – kad plėvelė būtų šiek tiek platesnė.

Tai tokie maži dalykai, bet būna ir sisteminių patobulinimų, kur keičiame visas savo planavimo sistemas, tik apie tai reikėtų labai daug pasakoti.

– Įmonei „Brolis Timber“ jau beveik 20 metų. Per tiek laiko buvo nemažai pokyčių, iš didesnių naujausias – 2023 metais atidaryta gamykla Kauno LEZ. Galbūt galėtumėte palyginti, kaip darbas atrodė prieš ir po to?

– Veikimo būdai panašūs, bet prieš tai mes gaminome mažai, o dabar – daug. Anksčiau daugiau dėmesio buvo pardavimams, ne gamybinėms temoms. Dabar jaučiamės kaip tikri gamybininkai. Gilinamės į tą temą.

– Naujausioje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai gavote 8 mln. eurų pajamų, uždirbote 239 tūkst. eurų grynojo pelno – labai panašiai kaip ir užpernai. Ar galima būtų apibendrinti, kad įmonė yra stabilaus, brandaus augimo stadijoje?

– Taip, tai teisybė, nes mes šiemet pasiekėme maksimalų pajėgumą. Jau ir pernai buvome arti to. Kai gamybinis pajėgumas išnaudotas, tada turi arba vėl investuoti į plėtrą, arba galvoti, kaip pasukti asortimentą, kad jis neštų daugiau pajamų ir pelno.

– Kaip pavyko tai pasiekti?

– Dėl mano komandos, mano „genties“. Pas mus tikrai nėra „palauk“, iš tikrųjų yra labai „gazuota“ komanda. Buvo sunku atsigauti po fabriko statybų, trūko apyvartinių lėšų, tada sunku „užsigazuoti“, bet minimaliomis priemonėmis desantai važiavo į parodas, ieškojo kontaktų užsienyje, diversifikavome.

Anksčiau veikėme tik Lietuvoje, o dabar mums atsivėrė visas pasaulis. Atsirinkome mums strategiškai geriausias rinkas ir nėrėme, taip susidėliojo.

– Pagrindinės jūsų prekės – termomediena (terasinės lentos, dailylentės, tašai, mediena pirtims ir SPA). Kuo jos skiriasi nuo konkurentų?

– Mes didžiuojamės savo kokybe. Kai statėme fabriką, sakėme, kad jis bus geriausias pasaulyje. Mūsų darbuotojai natūraliai klausia visais lygiais: ar gali padaryti, kad būtų geriausiai pasaulyje?

Savo konkurentais laikome ne vietinius žaidėjus, bet geriausius pasaulyje. Su jais gali konkuruoti tik kokybe. Kitas dalykas – aptarnavimas. Mes beveik neinvestuojame į reklamą, net neturime rinkodaros padalinio. Sakome, kad geriausia rinkodara yra problemų sprendimas. Kaip tu reaguoji, sprendi – šita dalis pas mus irgi yra stipri. Pagrindiniai konkurentai yra iš Suomijos ir Estijos.

– Kas yra pagrindiniai klientai?

– Pagrindinė mūsų rinka yra Lenkija, strategiškai pasirinkome kaimynus. Nes jie artimi, auganti ekonomika, o dar visi istoriniai ryšiai. Tai labai pasiteisino.

Tada dar yra Vokietija, Beniliukso šalys, Škotija, Didžioji Britanija. Kadangi pajėgumai išnaudoti, dabar daugiau ir neieškome rinkų plėtrai. Klientai yra įvairios įmonės – perpardavėjai, kiti gamintojai.

– Iš kur gaunate žaliavą?

– Daugiausiai iš Skandinavijos. Šiek tiek yra iš Lietuvos, nes pas mus tik viena lentpjūvė daro mums tinkamą matmenį. Tai susiję su kokybe, nes perkame tik tam tikrą žaliavą.

Jei Lietuvoje atsirastų gamintojų, kurie gamintų taip, kaip mums reikia, tada situacija pasikeistų.

– Kiek žinau, „Brolis Timber“ įsteigė jūsų vyras Tomas Poškaitis ir brolis Dominykas. Šiandien tarp akcininkų Dominyko nebėra, bet esate jūs ir Martynas Kabašinskas. Koks buvo jo vaidmuo kuriant įmonę?

– Taip, tai mūsų darbuotojas. Dabar akcininkais esame mudu su vyru ir Martynas, kuris buvo pirmas kertinis mūsų darbuotojas. Ta komanda neatsirado iš karto. Ją reikėjo susiformuoti.

Tai nebuvo mano komanda, kai aš atėjau. Labai išsigryninome, o Martynas buvo pirmasis, kuris padėjo išsipirkti iš brolio. Pajautėme, kad dirbame kaip komanda. Taip natūraliai nusprendėme, kad esame akcininkai, ir tai atspindėjome popieriuje.

– Ankstesniame interviu „Verslo žinioms“ esate pasakojusi, kad gyvenimo pradžioje koncentravotės į meną (esate išvertusi knygą apie Jurgį Mačiūną, parašiusi knygą vaikams). Kaip kūrybiškumas padeda vystant „lentų verslą“?

– Mene visą laiką žiūri per koncepcijos prizmę. Ne tai, kad kiti daro taip, tai ir aš darysiu. Labiau atvirkščiai. Jei visi daro taip, tai gal aš taip nedarysiu? Ieškai savo unikalaus kelio, konkurencinio pranašumo.

Tai kūryba yra visais lygiais. Nuo strateginių (kokią kryptį pasirinksi) iki medienos nuotraukų (kaip pateiksi). Gali nufotografuoti – va, lentutė. O gali Rene Magritte'o ar Salvadoro Dali stiliumi.

Tas kūrybiškumas visur padeda. Kas tai yra? Tai naujo kelio suradimas. Kai tau labai sunku finansiškai, neapsiriboji, kad yra, kaip yra. Reikia įjungti kūrybiškumą, kaip nebankrutuoti.

Galų gale gamyba yra kūryba – ne tik žodžių skambesys, bet ir labai panašūs dalykai. Turi nuolat tobulinti. Yra inžineriniai klausimai, kaip sujungti, kaip išspręsti tam tikrus dalykus. Paskui yra tobulinimas, efektyvumas, nuolat turi galvoti. Tie „kaizenkūrai“ yra tam.

Turi išeiti už normos ribų. Galbūt gali ką nors padaryti greičiau? Tai veikia nuo labai mažų iki didelių dalykų.

Aš nesu tas viršininkas, kuris ateina ir visi nuščiūva. Mes viską darome komandiškai, o kada žmonės jaučiasi laisvai, kad „žaidžia“ verslą, tada daug ir padarome. Yra nemažai sarkazmo, bet žmonės tampa labai azartiški, patys, net ir be manęs, jaučiasi „brolio brolija“.

– Dar pusiau juokais norėčiau paklausti, ar nebuvo minčių pakeisti pavadinimą į „Sesė Timber“?

– Taip, juokiasi aplink. Daug išgirstame, kad jau laikas „Sesė Timber“, bet man tai yra pirmiausia duoklė broliui. Aš pati niekad nebūčiau sugalvojusi nueiti į verslą. Jis tą verslą įkūrė, tai jo idėja, o aš atsidūriau „per fuksą“. Kitas dalykas – tai labai gražus lietuviškas žodis. Man jis labai teigiamas, nenoriu jo keisti, gražiai skamba, neša gerą aurą. Brolio brolija pas mus visiems laikams.