Seimas linkęs nepritarti „valstiečių“ siūlymui leisti nacionaliniam plėtros bankui ILTE skolinti Seimo nariams bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir jų šeimų nariams.
Seimas antradienį per Nacionalinio plėtros banko įstatymo pataisų svarstymą nepritarė Eimanto Kirkučio parengtam pakeitimui, kuriuo jis siūlė nevaržyti parlamentarų ir asmeninio pasitikėjimo pareigūnų ir jų šeimų imti paskolas iš ILTE: už buvo 37 parlamentarai, prieš – 35, o 26 susilaikė.
Dėl pataisų Seimas galutinai apsispręs iki liepos.
Seimas linkęs apriboti galimybes iš ILTE imti paskolas ne tik parlamentarams, bet ir Ministrų kabineto nariams, viceministrams, kancleriams ir daliai kitų politiškai pažeidžiamų, tai yra politinio pasitikėjimo tarnautojams bei jų šeimų nariams, taip pat įmonėms, kuriose jie yra naudos gavėjai.
ILTE finansavimą apriboti kiek platesniam ratui politikų, nei norėjo Vyriausybė (įskaitant parlamentarus), pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau jam nepritarė Seimo teisininkai, raginę įtraukti ir prezidentą, Seimo ir Prezidentūros kanclerius, savivaldybių vadovus, centrinio banko valdybą.
„Komitetas paliko tik Seimo narius apsaugodamas nuo papildomų problemų, kurios gali iškilti“, – antradienį Seime teigė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Pasak konservatorės Gintarės Skaistės, priimant sprendimą dėl draudimo skolintis iš ILTE reikia galvoti apie šios institucijos reputaciją.
„Turėjome didžiulę reformą, bankas auga, gavo dar didesnį įstatinį kapitalą, gavo daugiau laisvės veikti, bet lygiai taip pat prisiminkime ir skandalą, kuris buvo“, – teigė parlamentarė.
BNS rašė, jog pernai gegužę „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbė, kad premjero Gintauto Palucko iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų ILTE lengvatinę paskolą. Bankas pernai birželį sustabdė jos mokėjimus, o neseniai paskelbta, kad įmonė bankrutuoja.
„Man atrodo, tam, kad būtų galima užkardyti visas šitas reputacines rizikas, tiesiog geriau šitos pagundos apskritai neturėti ir taip saugoti institucijos, kuri yra geras ir svarbus didelis įrankis, reputaciją“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, Seimo narių artimiesiems gavus ILTE paskolų visuomet iškils klausimas, ar buvo pasinaudota savo įtaka.
„Tam, kad būtų galima turėti skaidrų, rimtą įrankį ekonomikai skatinti ir valstybės tikslams įgyvendinti, geriau šitų reputacinių rizikų neturėti ir tiesiog eliminuoti politikus iš galimybės gauti paskolą iš Nacionalinio plėtros banko. Lygiai taip pat jie paskolas gali gauti tradiciniuose bankuose, tiesiog tai nebus lengvatinė paskola“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas aiškino, kad uždraudus ILTE skolinti parlamentarams ar jų politinio pasitikėjimo patarėjams dalis žmonių nebegalės renovuoti būstų.
„Renovuojamo namo gyventojai norės pasiskolinti iš ILTE, bet jame gyvens patarėjo giminaitis, visas namas negalės skolintis. Jeigu patarėjas turi akciją nusipirkęs, ta įmonė nebegalės skolintis, nes Seimo nario patarėjas turi jos akciją ar kelias“, – aiškino V. Ąžuolas.
A. Syso teigimu, apribojimai ILTE skolinti neturės įtakos daugiabučių, kur gyvena parlamentarai, renovacijai: „Teoriškai tokios kliūtys galėtų iškilti, jei politikui priklausytų daugiau kaip 25 proc. namo.“
Nacionalinio plėtros banko, Lietuvos banko, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Finansų įstaigų įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad ILTE sieks pritraukti privatų kapitalą ir veikti per investavimo platformas, fondus bei mišrias priemones, taip didinant investicijas svarbiuose sektoriuose.
Siūloma griežtinti priežiūrą ir rizikų valdymą – Lietuvos bankas prižiūrės ILTE veiklą, jam bus taikomi kapitalo, likvidumo, vidaus kontrolės reikalavimai, bankas bus licencijuojamas, bus nustatyti mandatinės ir balansinės veiklos rizikos pasidalijimo aspektai, steigiamas banko audito ir kontrolės komitetas.
Pataisos numato saugiklius privatiems investuotojams, kurie įsigys ILTE vertybinių popierių.
Taip pat siekiama atskirti ILTE nuo valdžios sektoriaus skolos ir deficito, kad banko veikla jau 2028 metais neblogintų viešųjų finansų rodiklių.
