Lietuvos bankas pateikė du minimaliosios algos didinimo scenarijus ir siūlo ją kelti 6–12 procentų. Tokiu atveju darbuotojai į rankas kitais metais gautų maždaug 74–138 eurais daugiau.
Trišalė taryba ketvirtadienio posėdyje diskutavo dėl 2027-ųjų minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė pabrėžė: nedidinant minimaliosios algos, kasmet vis daugiau žmonių atsidurtų ties skurdo riba.
„Minimalią algą laikome instrumentu, skirtu mažinti pajamų nelygybę, kylančią iš darbo užmokesčio raidos“, – sakė ji.
Vis dėlto analitikė atkreipė dėmesį, kad Lietuva nėra vienalytė ir regionų verslui minimaliosios algos didinimas yra reikšmingesnis nei didmiesčiams, – dalis verslo gali nepajėgti mokėti didesnės minimaliosios algos.
Lietuvos bankas pateikė du minimaliosios mėnesinės algos didinimo scenarijus: pagal pirmąjį ji augtų 6,4 proc., o pagal antrąjį – 12 procentų.
„Pagal pirmąjį scenarijų minimaliosios algos pokytis būtų beveik 74 eurai, pagal antrajį – 138 eurai“, – Trišalės tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo S. Skripkauskienė.
Lietuvos banko atstovės teigimu, dėl didesnės minimaliosios algos pirmuoju scenarijumi vidutinė alga kitais metais didėtų 1,5 proc., antruoju – 2,8 procento.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio manymu, minimalioji alga kitais metais turėtų didėti apie 6–7 procentus. Pasak jo, toks augimas atitiktų dabartines ekonomikos augimo tendencijas ir skirtingų verslo sektorių situaciją.
„Turime atsižvelgti į ekonomikos augimą. Jeigu pažiūrėtume, kaip dabar auga sektoriai: transporto, viešojo maitinimo, viešbučių – augimas yra kelių procentų dydžio, transporto sektorius netgi susitraukęs“, – žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį ketvirtadienį sakė A. Romanovskis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk sako, kad kitais metais minimalioji alga tikrai didės, tačiau dėl konkretaus dydžio sutarimą turės rasti darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdaviai.
„Turime įsivertinti daug kriterijų, <...> ir fiskalinės drausmės momentus, ir tai, kas vyksta dėl Irano karo sukeltų padarinių, taip pat nėra sparčiai didėjančio produktyvumo, iš tos pusės turime į šiuos rodiklius atsižvelgti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Putk.
MMA turi sudaryti apie 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio
Šiais metais minimalioji alga siekia 1 153 eurus popieriuje.
Minimalioji alga Lietuvoje apskaičiuojama pagal specialią formulę. Paprastai žiūrima, koks buvo praėjusių metų vidutinis atlyginimas (be priedų ir premijų), ir įvertinama, kaip atlyginimai turėtų augti šiemet ir kitais metais.
Minimalioji alga Lietuvoje turi sudaryti apie 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kad išlaikytų proporciją su bendru atlyginimų lygiu šalyje. Be to, ji dar lyginama su Europos Sąjungos valstybėmis. Šiuo atveju orientuojamasi į tas šalis, kuriose minimalioji alga, palyginti su vidutiniu atlyginimu, yra viena didesnių, ir pagal jų kelerių pastarųjų metų vidurkį siekiama neatsilikti.
Pirmuoju Lietuvos banko siūlomu atveju minimalioji alga siektų 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, antruoju – 50 proc.
Šiuo metu MMA ir VDU santykis siekia 44,7 procento.
Tačiau dėl to, kaip tiksliai skaičiuoti minimaliąją algą, kyla ginčų. Darbdavių atstovai siūlo neįtraukti būsimų atlyginimų augimo prognozių, nes, jų nuomone, taip vidutiniai atlyginimai dirbtinai „pakeliami“, o ne auga natūraliai. Jie taip pat siūlo lygintis su platesniu ES vidurkiu.
Profesinės sąjungos su tuo nesutinka ir sako, kad tokie pakeitimai reikštų lėtesnį minimaliosios algos augimą.
Svarbu ir tai, kad pagal įstatymus minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Remiantis Darbo kodeksu, minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją algą Lietuvoje tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į Finansų ministerijos skelbiamą ekonominės raidos scenarijų bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius.
Kartu vertinami tokie kriterijai, kaip perkamoji galia, pragyvenimo išlaidos, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio augimo tempas, taip pat ilgalaikis darbo našumo lygis ir jo pokyčiai.
