Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 13 proc. ir siekė 72,88 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina per savaitę augo 41 proc. ir siekė 68,53 eurus už MWh, o Estijoje – 49 proc. iki 64,28 eurų už MWh. Tuo metu „Nord Pool“ sistemos kaina šoktelėjo 37 proc. iki 61,97 euro už MWh.
„Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų skyriaus vadovas Mantas Masalskis teigia, kad elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba bei reikšmingi perdavimo pajėgumų ribojimai.
„Didžiausią įtaką turėjo visiškas „NordBalt“ jungties su Švedija sustabdymas kelioms dienoms, kuris apribojo pigesnės elektros importą į regioną. Be to, išlikę perdavimo ribojimai tarp Baltijos šalių ir su Lenkija dar labiau didino kainų spaudimą“, – pranešime teigia M. Masalskis.
Nuo kovo 28 d. iki balandžio 1 d. buvo visiškai sustabdyta Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kurios pralaidumas sumažėjo nuo 700 megavatų (MW) iki nulio. Tuo metu tarp Estijos ir Latvijos išliko 72 MW pajėgumo apribojimas, o tarp Latvijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Lenkijos jungtyse buvo taikomi papildomi kintantys ribojimai.
Skelbiama, kad Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 8 proc., o saulės elektrinių generacija padidėjo tik mažiau nei 1 proc. Tuo metu Šiaurės šalių regione vėjo gamyba smuko 27 proc., o saulės – išaugo 16 proc.
Bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 3 proc. ir siekė 494 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje suvartota 207 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Taip pat Latvijoje vartojimas per savaitę sumažėjo 7 proc. iki 131 GWh, o Estijoje jis padidėjo 1 proc. iki 155 GWh.
„Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros gamyba praėjusią savaitę visose trijose šalyse smuko 2 proc. ir sudarė 456 GWh. Lietuvoje pagaminta 187 GWh elektros energijos – 8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Tuo metu Latvijoje gamyba sumažėjo 8 proc. iki 188 GWh, o Estijoje – 9 proc. iki 81 GWh.
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta 90 proc. šalyje suvartotos elektros. Latvijoje šis rodiklis siekė 143 proc., Estijoje – 52 proc. Iš viso Baltijos šalys kartu pagamino 92 proc. regione suvartotos elektros energijos.
„Litgrid“: praėjusią savaitę fiksuotos mažiausios ir didžiausios elektros kainos šiais metais
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 15 proc., taip pat buvo užfiksuotos mažiausios ir didžiausios elektros kainos šiais metais, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, kovo 30–balandžio 5 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo iki 74 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina siekė 69 eurus, o Estijoje – 64 eurus už MWh.
„Praėjusi savaitė buvo išskirtinė – tą pačią savaitę fiksuoti šių metų maksimalios ir minimalios kainos rekordai. Pirmadienį, kovo 30 d., ryte dėl mažos vėjo gamybos ir „NordBalt“ jungties su Švedija ribojimų, elektros kaina Lietuvoje buvo pasiekusi net 847 eurus už MWh. Sekmadienį vakare, kai elektros vartojimas buvo mažas, o vėjo jėgainių gamyba itin didelė, susiformavo šiais metais žemiausia ir neigiama elektros kaina -6,8 eurai už MWh“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Pasak jo, žemos elektros kainos vyravo visą ilgąjį savaitgalį, o vidutinė kaina sekmadienį ir pirmadienį siekė mažiau nei 3 eurus už MWh.
„Litgrid“ duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. iki 222 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 182 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 168 GWh.
Daugiausia elektros šalyje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba per savaitę augo 11 proc. iki 88 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę padidėjo 12 proc. iki 44 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 19 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės jėgainės – 24 proc., šiluminės jėgainės – 11 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
Bendras elektros importo kiekis išliko toks pats, kaip ir prieš savaitę – 116 GWh. Fiksuojama, kad 78 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 18 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 4 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos augo 35 proc. iki 67 GWh. Anot „Litgrid“, 48 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. – į Lenkiją, 23 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 70 proc. Lenkijos ir 23 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 27 proc. Švedijos ir 25 proc. Lietuvos kryptimis.
