Belgijos darbo rinkoje stebima nauja tendencija – vis mažiau reikia aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų, o ir jų atlyginimų skirtumas nuo žemesnės kvalifikacijos dirbančiųjų mažėja. Ekspertai sako, kad tam įtakos turi ir dirbtinis intelektas, ir tai, jog vis daugiau žmonių baigia universitetus.
Aukštojo mokslo diplomas – nebėra geresnės ateities garantas. Tokia pastarųjų metų realybė Belgijoje. Darbo vietų, kurioms reikalingas universitetinis išsilavinimas, skaičius sumažėjęs iki visų laikų žemiausio lygio.
Pavyzdžiui, Flamandų užimtumo agentūroje iš beveik 300 tūkst. darbo pasiūlymų, tik 10-dalyje reikalaujama bakalauro ar magistro laipsnio.
Panaši tendencija ir sostinėje. Briuselio regione bendras laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
„Tačiau darbo vietų pasiūla aukštos kvalifikacijos specialistams sumažėjo dar labiau – 34 proc. Taigi, tikrai matome, kad aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa mažėja“, – pastebi Briuselio užimtumo tarnybos atstovė Nora Ed-Daoui.
Tikrai matome, kad aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa mažėja
Nora Ed-Daoui
Daugėja jaunų žmonių, kurie neturi darbo
Kartu daugėja darbo ieškančiųjų, kurie turi universitetinį išsilavinimą. „Briuselyje matome, kad daugėja jaunų žmonių iki 25-erių metų, kurie ieško darbo. Toks nevilties jausmas, kai studijuoji ir planuoji ateitį, o tada matai, kad žmonėms, turintiems universitetinį išsilavinimą, vis sunkiau rasti darbą iškart po studijų baigimo“, – teigia Briuselio nepriklausomos universiteto profesorė Eva Van Belle.
Toks nevilties jausmas, kai studijuoji ir planuoji ateitį, o tada matai, kad žmonėms, turintiems universitetinį išsilavinimą, vis sunkiau rasti darbą iškart po studijų baigimo
E. Van Belle
Universiteto profesorė sako, tam yra kelios priežastys. Pagrindinė – vis augantis turinčiųjų išsilavinimą skaičius.
„Mes tai vadiname žaliąja infliacija, kai vis daugiau žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą. Taigi vien diplomo įgijimas nebėra būdas išsiskirti iš kitų. Todėl žmonės įgyja kelis diplomus, dalyvauja stažuotėse ir daro kitus dalykus, kad parodytų, jog jie skiriasi nuo kitų kandidatų“, – sako E. Van Belle.
Vien diplomo įgijimas nebėra būdas išsiskirti iš kitų. Todėl žmonės įgyja kelis diplomus, dalyvauja stažuotėse ir daro kitus dalykus, kad parodytų, jog jie skiriasi nuo kitų kandidatų
E. Van Belle
Kita priežastis – darbo rinkoje įsigalintis dirbtinis intelektas. Ir trečia – skirtis tarp pasiūlos ir paklausos, nes jaunimas studijuoja ne tai, ko reikia darbdaviams. O ir mokslus baigusieji neretai stokoja praktinių įgūdžių, pažymi ekspertai.
„Iš įmonių dažnai girdime, kad absolventams trūksta ryšio su ekonomine realybe. Tai galėtų būti universitetų ir kolegijų užduotis, kad studentai studijų metu dirbtų su realiais projektais, parodytų savo galimybes, ugdytų savo žmogiškąsias savybes, projektų valdymo įgūdžius“, – vardija Belgijos darbo rinkos ekspertas Jeroen Franssen.
Iš įmonių dažnai girdime, kad absolventams trūksta ryšio su ekonomine realybe.
J. Franssen
Anot specialistų, turėdamas diplomą darbą rasi, bet tai užtruks. Pastebima ir kita tendencija – mažėja vadinamosios atlyginimų žirklės. Belgijoje, turėdamas aukštojo mokslo diplomą, jūs vis dar uždirbsite daugiau, tačiau pajamų skirtumas tarp tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, ir tų, kurie jo neturi, mažėja.
Belgijoje, turėdamas aukštojo mokslo diplomą, jūs vis dar uždirbsite daugiau, tačiau pajamų skirtumas tarp tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, ir tų, kurie jo neturi, mažėja.
