Užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to pradėjus kilti komunalinių paslaugų kainoms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad kompensacijų pažeidžiamiems gyventojams bus numatyta tiek, kiek reikės.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stebi situaciją ir jei kils kainos už šildymą ar vandenį dėl tos krizės (Artimuosiuose Rytuose – BNS) – neaišku, kiek ji čia tęsis – žinome, kad visos jautriausios grupės žmonių tikrai neliks paliktos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė J. Zailskienė.
„Tos kompensacijos bus mokamos tiek, kiek reikės, ir kiekvienam, kam reikės“, – pabrėžė ji.
Ministrė teigė su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu kol kas nekalbėjusi apie galimybes įvesti kompensacijas gyventojams ar verslui: „Kol kas apie tai nekalbėjom, negalėčiau komentuoti.“
K. Vaitiekūnas kovo viduryje neatmetė, jog krizei tęsiantis tikslines kompensacijas būtų galima svarstyti.
Kaip rašė BNS, siekiant sumažinti dėl karo Irane staigiai išaugusias kuro kainas ir jų poveikį žmonėms, Finansų ministerija ketina siūlyti dviem mėnesiams sumažinti akcizą dyzelinui.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, be to, „Orlen Lietuva“ įtampai rinkoje sušvelninti jau išleido 80 tūkst. tonų naftos produktų atsargų iš rezervo.
JAV ir Izraelio karas su Iranu sukėlė įtampą naftos ir gamtinių dujų rinkose, kuri neslopsta Teheranui blokuojant energijos išteklių eksportui ir Persijos įlankos šalių itin svarbų Hormūzo sąsiaurį.
Ministrė apie darbdavių siūlymą keisti MMA formulę: diskusijos visada yra galimos
Darbdavių atstovams siūlant keisti minimalios mėnesinės algos (MMA) apskaičiavimo formulę, socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė sako, kad diskusijos šiuo niekada nepakenkė. Vis tik ji pažymi, kad šiems metams nustatyta MMA nėra didelė.
Praėjusią savaitę Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatė MMA apskaičiavimo formulės keitimo siūlymus. Šiuo metu pagrindinis darbdavių siūlymas – į formulę neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo.
„Vertinant tai, kad minimali alga, minimalus atlyginimas yra pačių jautriausių grupių uždarbis, įsivaizduokite šeimas su dviem ar trim vaikais, kai abu tėvai gauna minimalius atlyginimus. Tai turbūt kalbėti apie tai, kad čia ji yra labai didelė, net neverta, nes tikrai ji nėra didelė. Žmogus dabar minimalios algos „į rankas“ gauna 846 eurus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ministrė.
„Tačiau, žinote, diskusijos visada yra galimos. Kalbėjau aš ir su verslo atstovais, ir mano viceministrė kalbėjo, kad gali pradėti derybas su profsąjungomis – čia yra jų teisė ir valia. Diskusijos niekada dar nepakenkė – jie tegul kalbasi, diskutuoja ir, jeigu sutars, prašom, Trišalėje taryboje tikrai tai bus svarstoma, nes tai yra tiesiog susitarimo reikalas“, – sakė ji.
Vis tik, anot J. Zailskienės, darbdaviams ir profesinėms sąjungoms neradus sutarimo, formulė nesikeis. Ministrė sakė, jog kol kas per anksti kalbėti ir apie galimą kitų metų MMA dydį – tam, anot jos, reikia sulaukti ekonominių rodiklių prognozių.
„Aš nesu Trišalėje taryboje, bet, man atrodo, kad vis tiek tvarka yra nustatyta ir, jeigu darbdavių ir darbuotojų pusės nesusitarė, reiškia, kad tvarka galios tokia, kokia yra“, – teigė ministrė.
„Labai sunku vertinti (galimą kitų metų MMA dydį – ELTA) Tačiau, vertinant paskutinių metų tendencijas, tai minimali alga vis didėja tai 100, tai 120, tai 130 eurų. Turime laukti prognozių, turime laukti skaičių ir kažkaip pasakyti tik dėl to, kad pasakyti, manau, nelabai būtų protinga. Tiesiog palaukime specialistų skaičiavimų”, – aiškino ji.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės teigimu, remiantis Lietuvos banko (LB) pristatytu MMA apskaičiavimą pagal sutartą formulę 2024-iesiems metams, vertinamas praėjusių metų vidutinis darbo užmokestis (VDU) be priedų, priemokų ir premijų, pridedama ne tik einamųjų, 2023-iųjų, metų prognozė, bet ir ateinančių, 2024-ųjų, metų VDU prognozė, o tai yra klaidinga.
Anksčiau A. Maldutytė Eltai teigė, jog pridedant dar ir ateinančių metų augimą, VDU augimas yra iššaukiamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją.
Be to, nuo 2017 m. įtvirtinta, jog MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis. Darbdaviai siūlo palikti tą patį intervalą, tačiau nuo šiol vertinti bendrą ES vidurkį, atsižvelgiant į per pastaruosius penkerius metus sparčiai augančią MMA šalyje.
Tuo metu profesinių sąjungų atstovai nesutiko su siūlymais, argumentuodami, jog tai prisidėtų prie mažesnio MMA augimo. Savo ruožtu A. Maldutytė pažymėjo, kad tikslas yra ne mažinti MMA, o įvertinti formulės atitikimą dabartinei ekonominei situacijai, darbo našumo dinamikai ir verslo konkurencingumui.
MMA šiemet siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – augo 11,1 proc., tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.
