Finansų ministerija blogina ekonomikos prognozės įverčius. Vis dėlto ekonomikos augimas, finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, bus vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių.
Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomikos augimas 2026 m. sieks 3,1 proc. (vietoje 2025 m. rugsėjį prognozuotų 3,3 proc.).
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ekonomikos augimas 2026 m. sieks 3,1 proc. (vietoje 2025 m. rugsėjį prognozuotų 3,3 proc.).
- Infliacija bus spartesnė, nei prognozuota anksčiau ir sieks 3,7 proc. (vietoje prognozuotų 3,2 proc.).
- „Nepaisant šiek tiek išaugusių kainų, nepaisant šiek tiek sulėtėjusio ekonomikos augimo, (...) žmonės sau galės leisti truputėlį daugiau nei galėjo prieš metus“, – sako finansų ministras.
„Ekonomikos augimas numatomas sąlyginai spartus, spartesnis nei pernai. (...) Tai yra vienas geresnių rodiklių Europos Sąjungoje“, – prognozių pristatymo metu sakė finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Ekonomikos augimas numatomas sąlyginai spartus, spartesnis nei pernai. (...) Tai yra vienas geresnių rodiklių Europos Sąjungoje.
K. Vaitiekūnas
2027 m. ekonomikos augimas turėtų siekti 2,3 proc., 2028 m. – 2,8 proc., o 2029 m. – 2,6 proc.
Tuo metu infliacija bus spartesnė, nei prognozuota anksčiau, ir sieks 3,7 proc. (vietoje prognozuotų 3,2 proc.).
Finansų ministerija pateikia gana nuosaikią infliacijos prognozę. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę bankas „Luminor“ nurodė, kad infliacija 2026 m. Lietuvoje gali siekti 5 proc.
„Didžiausią infliacinį spaudimą kelia labai pabrangusi nafta. Kovo 9 d., kada baigėme ekonominės raidos scenarijaus rengimą, naftos kaina siekė apie 90 JAV dolerių. (...) Dabar ji siekia maždaug 100 JAV dolerių. (...) Manome, kad 2026 m. didžiąją dalį infliacijos sudarys paslaugų brangimas, energijos išteklių brangimas“, – sakė K. Vaitiekūnas. Dar jis pridūrė, kad karui užsitęsus, gali būti pastebimas ir maisto kainų didėjimas.
2027 m. infliacija sumažės iki 2,4 proc., 2028 ir 2029 m. taip pat sieks po 2,4 proc.
Nepaisant šiek tiek išaugusių kainų, nepaisant šiek tiek sulėtėjusio ekonomikos augimo, (...) žmonės sau galės leisti truputėlį daugiau, nei galėjo prieš metus.
K. Vaitiekūnas
„Nepaisant šiek tiek išaugusių kainų, nepaisant šiek tiek sulėtėjusio ekonomikos augimo, (...) žmonės sau galės leisti truputėlį daugiau, nei galėjo prieš metus“, – pridūrė ministras.
Nedarbo lygis 2026 metais sumažės iki 6,8 proc.
Manoma, kad šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks gana spartus ir sudarys 7,9 proc. 2027 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 6,1 proc.
Ministras pabrėžia, kad darbo užmokesčio realus augimas (atsižvelgiant į infliaciją) 2026 m. sieks beveik 4 proc. „Galbūt net šiek tiek daugiau, pamatysime metų eigoje. Tačiau atlyginimų ir kitų išmokų augimas tikrai didins žmonių pajamas, nepaisant to, kad infliacija tampa labai aktualia tema šiandien“, – teigia K. Vaitiekūnas.
Atlyginimų ir kitų išmokų augimas tikrai didins žmonių pajamas, nepaisant to, kad infliacija tampa labai aktualia tema šiandien.
K. Vaitiekūnas
Nedarbo lygis 2026 metais sumažės iki 6,8 proc., tačiau išliks palyginti aukštas. Kitąmet, lėtėjant ekonomikos augimui, nedarbo lygis nežymiai padidės iki 6,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais turėtų siekti 6,8 proc. Užimtųjų skaičius šiemet padidės nežymiai – iki 0,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtumo skaičiaus pokytis išliks stabilus, tačiau artimas nuliui.
Ekonominis neapibrėžtumas didėja
Scenarijuje numatoma, kad 2026 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 2,7 proc. – lėčiau nei pernai. Neigiamą įtaką eksporto rinkų raidai ir Lietuvos prekių eksporto plėtrai darys susiformavusi aukšta palyginamoji bazė, prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV taikomų importo muitų ES prekėms bei dėl karo Irane išaugusios energijos kainos. Paslaugų eksportas ir toliau reikšmingai prisidės prie bendrojo eksporto augimo. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais stipresnė išorės paklausa paspartins prekių ir paslaugų eksporto augimą iki 3,6 proc.
Scenarijus sudarytas padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitiniams konfliktams ir vyraujant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES ir nacionaliniu mastu, sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
