Dėl įtemptos geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose ir laivybos trikdžių Hormūzo sąsiauryje pastaruoju metu Europoje pastebimai išaugo dujų kainos. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė kainų kryptis daugiausia priklausys nuo konflikto eigos. Tuo metu vertinti galimą poveikį kitam šildymo sezonui, anot jų, kol kas dar anksti.
Esant įtemptai geopolitinei situacijai Artimuosiuose Rytuose, dujų kainos išlieka nestabilios. Pastaruoju metu ryškėja jų kilimo tendencija, kurią daugiausia lemia galimi ar faktiniai trikdžiai Hormūzo sąsiauryje.
Nyderlandų prekybos taške TTF gamtinių dujų kainos 2026 m. kovo 23 d. siekė 51,99 Eur/MWh, o prieš įvykius Artimuosiuose Rytuose, vasario 27 d., kainos vidurkis buvo 32,26 Eur/MWh.
Palyginti, prieš metus, 2025 m. kovo 3 d., Nyderlandų prekybos taške TTF vidutinė kaina buvo 45,41 Eur/MWh, o pirmosios kovo savaitės vidurkis siekė 44,08 Eur/MWh.
Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos šiais metais gali svyruoti 50–60 Eur/MWh ribose. Vis dėlto ilgesnio laikotarpio kontraktai išlieka santykinai žemesni.
„2027 m. prognozuojamos ir 30–40 Eur/MWh kainos, tai rodo rinkos lūkestį, kad dabartiniai trikdžiai gali būti laikini. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad ateities sandoriai rodo šiuo metu vyraujančias nuotaikas ir gali kisti rinkose pasikeitus vyraujančioms nuotaikoms“, – LRT.lt nurodė Lietuvos energetikos agentūros ekspertai.
Vertindami Europos dujų saugyklų pripildymo lygį, energetikai nurodo, kad šiuo metu jos yra kiek mažiau pripildytos nei tuo pačiu laikotarpiu per pastaruosius kelerius metus. Tai lėmė šalta žiema, didesnis nei ankstesniais metais vartojimas, be to, pernai rudenį saugyklų pripildymas buvo mažesnis nei užpernai.
„Dujų suvartojimas 2026 m. sausį–vasarį (5,4 TWh) Lietuvoje buvo 35 proc. didesnis nei 2025 m. sausį–vasarį (4,1 TWh) ir 31,71 proc. didesnis nei 2024 m. sausį–vasarį (4 TWh)“, – pastebi analitikai.
Tuo metu Inčukalnio saugyklos rodikliai, sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, anot Lietuvos energetikos agentūros, pradėjo kilti – saugykla šiuo metu pildoma. Kovo 1 d. pripildymas siekė 19,72 proc., o kovo 22 d. – 21,56 procento.
„Tolesnė saugyklų pildymo gamtinių dujų kaina priklausys nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos ir sprendimų tarp JAV, Izraelio bei Irano, kurie gali greitai pakeisti kainas.
Dėl šio rinkų nestabilumo dabar sunku prognozuoti, kaip kitą šildymo sezoną keisis reguliuojamos gamtinių dujų kainos gyventojams“, – teigia Lietuvos energetikos agentūros ekspertai.
Agentūros duomenimis, 2026 m. dujų tarifas vartotojams buvo istoriškai žemiausias (0,85 Eur/m3) per penkerius metus nuo 2022 m., tačiau nepasiektas istorinis mažiausias tarifas, kuris 2016 m. siekė 0,40 Eur/m3.
„Šiemet kovo mėnesį dujų kainos kilo. Aiškesnės tendencijos, kaip gamtinių dujų rinkos kaina keisis per kitus mėnesius ir koks susiformuos kainos vidurkis, paaiškės vėliau“, – apibendrina Lietuvos energetikos agentūra.
Sako, jog vertinti įtaką kitam šildymo sezonui anksti
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktorius Aivaras Ciesiūnas antrino, kad pagal ateities sandorius prognozuojama aukštesnė dujų kainų trajektorija artimiausiu laikotarpiu. Jos galėtų būti apie 11 proc. didesnės, palyginti su vidutine 2025–2026 m. šildymo sezono kaina (apie 47 Eur/MWh).
„Šiuo metu vertinti galimą įtaką kitam (2026–2027 m.) šildymo sezonui dar yra anksti, nes įprastai įmonės kuro šildymo sezonui pradeda įsigyti birželio–liepos mėn., pagal situaciją išteklių rinkose.
Be to, svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje didžioji dalis (~80 proc.) centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš biokuro, kurio kaina yra daug žemesnė – 2025–2026 m. šildymo sezono kaina sudarė apie 25 Eur/MWh, todėl gamtinių dujų kainų svyravimų įtaka šilumos kainoms yra mažesnė“, – LRT.lt komentavo A. Ciesiūnas.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius LRT.lt taip pat pabrėžė, kad esant geopolitiniam neapibrėžtumui svarbiame energijos resursų eksporto regione sunku prognozuoti, kokios gamtinių dujų kainos formuosis ateinantį sezoną.
Vis dėlto, pasak jo, Lietuvos vartotojai gali jaustis ramūs – esame sujungti dviem dujotiekio jungtimis su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ir Latvija, taip pat turime SGD terminalą Klaipėdoje. Tokie pajėgumai didesni nei mūsų šalies poreikiai.
„Šiemet „Amber Grid“ fiksavo ne vieną dujų transportavimo rekordą – žiemą per Klaipėdos SGD terminalą buvo įleistas didžiausias dujų kiekis – 9,87 TWh, taip pat perduotas didžiausias dujų kiekis iš Lenkijos į Lietuvą GIPL dujotiekiu nuo jo atidarymo – 1,77 TWh.
Šiuo metu Lietuvai ir regionui svarbi Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje pripildyta išties nedaug – tik apie 20 proc. Tam įtaką turėjo itin šalta žiema ir išaugęs dujų poreikis visame regione. Numatoma, kad gamtinės dujos į minėtą saugyklą intensyviau bus pradėtos tiekti balandį ir šis procesas tęsis iki pat lapkričio mėnesio“, – LRT.lt komentavo N. Biknius.
