Liuksemburge susirinkę Europos ekonomikos ir verslo lyderiai tiki – Europa turi visas galimybes ir priemones tapti pasaulio supergalia, bet iš oficialių pranešimų išbraukė Amerikos muitus ir prasidėjusį karą Artimuosiuose Rytuose. Nors būtent šie faktoriai, anot ekspertų, gali labiausiai pažeisti rinkas, o Irano karas gamtinių išteklių stokojančioje Europoje gali lemti milžinišką kainų šuolį.
Europos ekonomikos ateitis saulėta – optimistiškai kalba Liuksemburge susirinkę žemyno verslo atstovai ir ekonomikos ekspertai. Oficialiomis kalbomis bandyta kurti iliuziją, kad Europos ekonomika atspari pasaulį purtantiems sunkumams.
Bet kad ir kaip norėtųsi, Europos ekonomikos ir verslo lyderiams nepavyks ignoruoti realybės – tebesitęsiantis Jungtinių Valstijų muitų karas su visu pasauliu, o dabar dar ir realus karas Artimuosiuose Rytuose keičia pasaulio – taigi ir Europos – ekonomikos ateitį.
Ekonomikos eurokomisaras sako, kad karas su Iranu jau veikia rinkas.
„Pagrindinis poveikis bus energijos kainoms dėl naftos ir dujų gamybos sutrikdymo, taip pat dėl tranzito sutrikdymo per Hormūzo sąsiaurį jį blokuojant“, – kalba ekonomikos eurokomisaras Valdis Dombrovskis.
Ar tai virs energetikos krize, pasak komisaro, lems tai, kiek ilgai truks konfliktas. Bet poveikį pajus kiekvienas, nes kils kainos. Ypač Europoje, kuri, pažymi ekspertai, vis dar priklausoma nuo iškastinio kuro, nors pati jo neturi.
„Turime šiek tiek Norvegijoje, šiek tiek dujų Rumunijoje, tačiau to nepakanka. Turėjome importuoti tiek daug iš Jungtinių Valstijų ar Artimųjų Rytų. Anksčiau importavome iš Rusijos. Esame nepaprastai priklausomi nuo bet kokių režimų pokyčių, žmonių nepalankumo Europai ar kainų šuolio“, – teigia Tarptautinio tvaraus finansavimo centro vadovė Linda Zeilina.
Įtampa energetikos sektoriuje reiškia augančią infliaciją, o tai gali sukelti ekonominę krizę, perspėja ekspertė. Naujos krizės šešėlis, kai Europa vis dar vertina Amerikos muitų padarinius.
„Priklausomai nuo įvairių scenarijų ir tolesnių pokyčių neigiamas poveikis bendrijos ekonomikai bus iki keturių dešimtųjų procento. Kai Europos Sąjungos ekonomikos augimas prognozuojamas apie pusantro procento, tai muitų poveikis bus juntamas“, – komentuoja V. Dombrovskis.
Bet, pasak pašnekovo, muitai daugiau žalos turėtų padaryti pačioms juos įvedusioms Jungtinėms Valstijoms. Europos investicinio banko prezidentė optimistė – esą iššūkiai kaip tik parodo Europos atsparumą.
„Eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir tarifų šokas, o Europos ekonomika toliau auga. Ji pranoko Europos kapitalo rinkas, pranoko Jungtinių Valstijų kapitalo rinkas, o tai rodo stiprų atsparumą, kuris turėtų mums suteikti pasitikėjimo“, – teigia Europos investicinio banko prezidentė Nadia Calvino.
Banko analizė rodo, kad bendrijos įmonės, nepaisydamos muitų, tebėra įsipareigojusios prekybai, tačiau Amerikos verslas savo požiūrį persvarsto.
„Europos įmonės gana gerai atlaikė muitų šoką, geriau nei Jungtinių Valstijų įmonės. Jos prisitaikė. Jos ieškojo kitų tiekimo grandinių, praplėtė prekybos partnerystes“, – kalba N. Calvino.
„Europa lėtesnė ir vengianti rizikos“, – sako L. Zeilina, bet esą gerai, kad muitų klausimu Briuselis neskubėjo reaguoti.
„Mums reikėjo laiko išsiaiškinti, kokios mūsų galimybės, kad nesukeltume priešiškumo, nes, kaip žinome, Trumpo administracija gali reaguoti gana emocingai“, – sako L. Zeilina.
Nors, pasak L. Zeilinos, Jungtinės Valstijos vis mažiau patikimos, palikti šią rinką europiečiams būtų neprotinga.
„Šiaip ar taip, tai viena didžiausių ir turtingiausių ekonomikų – turime išlaikyti prekybos partnerystę. Yra daug strateginio bendradarbiavimo mokslo ir kitose srityse. Bet reikėtų būti atsargiems“, – komentuoja Tarptautinio tvaraus finansavimo centro vadovė.
Atsargiai Europai, panašu, reikia kalbėti ir apie konkurencingumo didinimą ar planuoti ekonomikos augimą, nes vietoje to gali tekti ieškoti greitų receptų bent stabilumui išlaikyti.
