Pastaraisiais metais Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ne tik geopolitikos, bet ir verslo santykiai buvo įtempti. Todėl reikia tiesti naujus tiltus – sako Briuselyje susirinkę verslo atstovai iš abiejų Atlanto pusių.
Bet pozicijos ir toliau išsiskiria. Europiečiai kalba apie bendradarbiavimą, amerikiečių noras – kad Europa daugiau pirktų jų produkcijos.
JAV ir ES sieja didžiausi dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai. Kartu sukuria per 40 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. 2024 metais transatlantinė prekyba gerokai viršijo pusantro trilijono eurų.
Bet praėjus metams nuo Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus, Europos ir Amerikos verslo atstovai Briuselyje ieško naujų būdų bendradarbiauti. Sako, reikia tiesti tiltus.
JAV ir ES verslo santykiams skirta konferencija turėjo vykti gruodžio pradžioje, bet buvo atšaukta. Oficiali priežastis – tuo metu užsidariusi Amerikos vyriausybė. Bet svarbi detalė ir tai, kad vos kelios dienos prieš šią konferenciją JAV paskelbė nacionalinio saugumo strategiją. Kurioje – kaip niekada anksčiau – gausu kritikos Europai.
Bet strategija, panašu, užsimiršo. Kaip ir grasinimai Grenlandijai. Metus trunkančią transatlantinę įtampą europiečiai linkę vertinti kaip postūmį į priekį.
„Vertinu tai kaip motyvaciją mums, Europai, būti stipresne partnere. Kai turite stipresnį partnerį, tada ir jūs esate stiprūs. Per derybas esate stipresni“, – sakė Europos inovacijų tarybos valdybos narė Eliza Kruczkowska.
Vis dėlto artimiausio prekybos partnerio įvesti muitai Europos verslininkams – jautrus klausimas.
„Muitai įprastai turi trumpalaikį teigiamą poveikį ir labai neigiamą ilgalaikį poveikį. Manau, kad mūsų draugai iš Jungtinių Valstijų tai supras anksčiau ar vėliau. Jei norime tiesti tiltus, neturėtume įvesti daugiau muitų“, – kalbėjo Lenkijos logistikos įmonės vadovas Rafalis Brzoska.
Reikalingi muitai ar ne, bet jie įvesti neteisėtai – neseniai paskelbė Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas ir dalį jų panaikino. D. Trumpo reakcija – papildomi 15 proc. muitai visam pasauliui.
Muitai – prekybos disbalanso ištaisymas, sako buvusi Jungtinių Valstijų eksporto ir importo banko vadovė Kimberly Reed, dirbusi pirmoje D. Trumpo administracijoje.
„Prezidentas D Trumpas siekia sąžiningo susitarimo Jungtinėms Valstijoms ir amerikiečiams. Jis myli amerikietišką verslą ir nenori matyti, kad čia viskas vyksta kitaip nei Europoje ir kitose pasaulio šalyse“, – teigė „Atlantic Council“ centro garbės narė K. Reed.
Amerikos plieno pramonės atstovas Damianas Brennanas sako, glaudesniems transatlantiniams verslo santykiams trukdo Europos biurokratizmas.
„Europoje labai daug reglamentų, susijusių su tokiais dalykais kaip energetika, gamybos procesai ir darbo jėga, kurių Jungtinėse Valstijose nėra“, – sakė „American Heavy Plates“ įkūrėjas ir strategijos direktorius D. Brennanas.
Bet kol Europa idėjiškai kalba apie naujus tiltus su Amerika, šios lūkesčiai pragmatiški – reikia, kad europiečiai pirktų daugiau amerikietiškos produkcijos. Ir įspėja.
„Jei europiečiai nepirks amerikietiškų prekių dėl retorikos, sklindančios iš Jungtinių Valstijų, manau, įvyks daug dalykų. Tai nėra europiečių interesų labui, įskaitant nacionalinio saugumo pasekmes“, – sakė K. Reed.
Dėl retorikos iš Vašingtono, Briuselis iki šiol nebuvo patvirtinęs Ursulos von der Leyen ir Donaldo Trumpo liepą pasiekto muitų susitarimo.
Bet po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, abejonės ir Europoje – ar yra susitarimas, dėl kurio Parlamentas planavo balsuoti.
