Praėjusiais metais investicijos į Lietuvos įmonių akcijas generavo 25,6 proc. grąžą ir tapo pelningiausia turto klase tarp lietuviškų investicijų, rodo „Artea Asset Management“ sudarytas lietuviškų investicijų indeksas.
„Tai visai geras rodiklis. (…) Tokio brangimo nebuvo fiksuota per paskutinį dešimtmetį nei vienais metais“, – pristatydamas Lietuvos investicijų indeksą pažymėjo „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuviškų įmonių akcijos 2025 m. augo net 25,6 proc.
- Tai vienas sparčiausių augimų tarp populiariausių turto klasių pasaulyje.
- Sparčiausiai 2025 m. augo auksas – 64,6 proc.
- Investicijos į lietuvišką NT (kaina + nuoma) 2025 m. generavo 15,3 proc. grąžą.
Vertinant keletą pagrindinių turto klasių visame pasaulyje nuo pat 1996 m., investicijos į lietuviškų įmonių akcijas buvo vienos pelningiausių ir generavo 9,3 proc. metinę grąžą.
Lietuviškų įmonių akcijas nuo 1996 m. aplenkė tik investicijos į nekilnojamąjį turtą (būsto kaina + nuomos grąža), kurios nuo minimo laikotarpio generavo kasmetinę 13,9 proc. grąžą. Tuo tarpu 2025 m. NT grąža siekė 15,3 proc.
Sparčiausiai augusi investicija 2025 m. buvo auksas, kurio vertė augo net 64,6 proc. Nuo 1996 m. auksas generavo vidutinę 8,4 proc. metinę grąžą.
II pakopos pensijų fondai 2025 m. generavo 6,1 proc. grąžą (atskaičius mokesčius), o per pastaruosius dvidešimt metų – 5,2 proc. grąžą.
Nuo 1996 m. „Artea“ grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ sudaromas Lietuvos investicijų indeksas (į kurį patenka keturios turto klasės: Lietuvos įmonių akcijos, ilgalaikės obligacijos, būsto nuomai rinka ir indėlių grąža) augo 15 metų iš eilės. Indeksas 2025 m. generavo 11,5 proc. grąžą, o nuo pat 1996 m. – 9,2 proc. metinę grąžą.
Gyventojai vis daugiau investuoja
Remiantis Lietuvos banko teikiamais duomenimis, likvidaus Lietuvos namų ūkių turto (nekilnojamasis turtas čia neįtraukiamas) vertė per pastaruosius 10 metų išaugo tris kartus – nuo 15,7 milijardo eurų 2015-aisiais iki 47,5 milijardo eurų 2025-aisiais.
Pastebima, kad nuosekliai keičiasi ir šio turto struktūra, vis didesnę jo dalį sudaro pensijų, investiciniai fondai, vėl į madą sugrįžta akcijos ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos), o grynųjų pinigų ir indėlių vertė palaipsniui mažėja.
2015 metais pinigai ir indėliai sudarė net 74 proc. viso likvidaus gyventojų turto, o pernai ši dalis jau siekė 66 proc. Kita vertus, šalies gyventojai 2 iš 3 eurų vis dar laiko tiesiog sąskaitoje jų neįdarbinę arba pasidėję indėlį.
„Vertiname tai, kad gyventojų lėšos pensijų fonduose per 10 metų laikotarpį išaugo net 5 kartus – gerokai sparčiau nei bendras finansinis turtas. Džiugina ir tai, kad gyventojų investicinis turtas taip pat auga. Vien turimų investicijų į obligacijas, akcijas, kuriomis prekiaujama biržoje, ir į investicinius fondus vertė per metus išaugo daugiau nei 750 milijonų eurų ir nemažą dalį šio prieaugio pernai sudarė investicinė grąža.
Tačiau Lietuvoje investicinio potencialo dar labai daug. Nevertinant pensijų fondų, savarankiškai investuoja tik maždaug kas dešimtas gyventojas. Investicijos, tikėtina, leistų namų ūkių finansinį turtą auginti dar sparčiau“, – sako R. Valentonis.
Jis prognozuoja, kad šiais metais įtakos Lietuvos investicijų indeksui vėl turės akcijos. Jos gali svyruoti dėl neapibrėžtumų rinkoje, tačiau, vertinant Lietuvos ekonominę sveikatą ir tvarų augimą, Lietuvos įmonių akcijos gali ir toliau išlaikyti palankias tendencijas, prie to gali prisidėti ir lėšos iš II pakopos pensijų fondų.
Pensijų fondų lėšos ir atsivėrusios palankesnės sąlygos skolintis būstui gali auginti ir nekilnojamojo turto vertę, nors pats uždarbis iš būsto nuomos šiais metais gali būti artimas infliacijai.
R. Valentonis nesitiki ženklių tarpbankinių palūkanų normų pokyčių, o tai nepaveiks ir skolinimosi būstui sąlygų bei indėlių, kuriais pasitiki nemaža dalis gyventojų, palūkanų.
