Sostinės gyventojams šildymo sąskaitos už vasario mėnesį gali būti apie 10 proc. mažesnės nei už sausį, sako centralizuotą šildymą Vilniuje tiekianti bendrovė „Gijos“.
Sausį Lietuvą aplankius rekordiniams šalčiams, Lietuvos gyventojus pasiekė ir rekordinės sąskaitos už šildymą.
Pavyzdžiui, vilniečiai dalinosi už senos statybos 2–3 kambarių butų šildymą mokėję ir daugiau nei po 200 eurų.
Taip pat skaitykite
Individualių namų savininkai teigė mokėję ir po 500 eurų.
Taip pat skaitykite
Vasaris tik šiek tiek šiltesnis už sausį
Už Vilniaus šilumos tinklus atsakingos bendrovės „Gijos“ klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė skaičiuoja, kad vasarį šildymo sąskaitos sostinės gyventojams gali būti apie 10 proc. mažesnės.
R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, energetinis šildomo pastato efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai.
„Vasario mėnesį Vilniuje šilumos kaina išliko panaši kaip ir sausio mėnesį. Šilumos kilovatvalandės kaina yra 8,33 ct be PVM, arba 10,08 ct/kWh su taikomu 21 proc. PVM“, – pažymi R. Jasiulionienė.
Jos teigimu, šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros. Šių metų sausio mėnesio temperatūros vidurkis buvo net 9,8 laipsnio šalčio, o mėnuo meteorologų įvardijamas kaip šalčiausias per 16 metų periodą. Tokių šaltų orų tendencija išlieka ir vasario mėnesį – likus keturioms paroms iki šių metų vasario mėnesio pabaigos temperatūros vidurkis Vilniuje siekia 8,6 laipsnio šalčio, aiškina R. Jasiulionienė.
Tokių šaltų orų tendencija išlieka ir vasario mėnesį – likus keturioms paroms iki šių metų vasario mėnesio pabaigos temperatūros vidurkis Vilniuje siekia 8,6 laipsnio šalčio.
R. Jasiulionienė
Vasaris iš visų šildymo sezono mėnesių išsiskiria tuo, kad yra trumpiausias, todėl ir šildymo paslauga teikiama trumpiau.
Galime preliminariai prognozuoti, kad sąskaitos už vasario mėnesį „Gijų“ klientams turėtų būti mažesnės lyginant su sausio mėnesiu (...). Išlaidos už šildymą gali vidutiniškai mažėti maždaug dešimtadaliu.
R. Jasiulionienė
„Taigi, atsižvelgdami į šiuos faktorius, galime preliminariai prognozuoti, kad sąskaitos už vasario mėnesį „Gijų“ klientams turėtų būti mažesnės lyginant su sausio mėnesiu. Priklausomai nuo pastato energetinio efektyvumo, išlaidos už šildymą gali vidutiniškai mažėti maždaug dešimtadaliu“, – pažymi R. Jasiulionienė.
Žemiausia šildymo kaina – Utenoje ir Šiauliuose
Savo ruožtu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius teigė, kad kol kas anksti prognozuoti, kokios bus šildymo sąskaitos kitose savivaldybėse.
Tiesa, jis pažymėjo, kad šildymo kaina vasarį, lyginant su sausiu, esmingai nesikeitė.
„Kainos esmingai nesikeitė. Kalbant apie suvartojimą, jis bus mažesnis nei sausį. (...) Reikia skaičiuoti, kad vienu laipsniu šiltesnė temperatūra lemia apie 5 proc. mažesnį energijos suvartojimą. Jei vidutinė mėnesio temperatūra bus maždaug dviem laipsniais aukštesnė, tai suvartojimas mažės apie 10 proc.“, – paaiškino dr. V. Lukoševičius.
Reikia skaičiuoti, kad vienu laipsniu šiltesnė temperatūra lemia apie 5 proc. mažesnį energijos suvartojimą.
V. Lukoševičius
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina vasarį siekia 7,84 ct/kWh, o pernai vasarį buvo 7,64 ct/kWh. Šį sausį visos šalies šilumos kainų vidurkis siekė 7,56 ct/kWh, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.
Tarp didžiųjų miestų vasarį, palyginti su sausiu, šilumos energijos kaina mažėjo Klaipėdoje – čia ji smuko 3,04 proc., Šiauliuose šilumos kaina nepakito, ji didėjo Vilniuje – 8,04 proc., Kaune – 8,28 proc. ir Panevėžyje – 3,54 procento. Mažiausia šilumos kaina vasarį, lyginant šalies didžiuosius miestus, – Šiauliuose (6,44 ct/kWh), didžiausia – Kaune (9,81 ct/kWh).
Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina vasarį yra Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,44 ct/kWh), Tauragėje (6,5 ct/kWh), Klaipėdoje (7,02 ct/kWh) ir Visagine (7,11 ct/kWh). Didžiausia šilumos energijos kaina vasarį yra Biržuose (13,31 ct/kWh), Lazdijuose (12,5 ct/kWh), Kauno r. (Garliavoje 12,42 ct/kWh), Kelmėje (11,72 ct/kWh) ir Ignalinoje (11,51 ct/kWh).
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šilumos energijos kainos vidurkis mažiausias – 8,4 ct/kWh, Latvijoje – 8,6 ct/kWh, o Estijoje – 8,6 ct/kWh. Penkių didžiųjų miestų šalyse šilumos kainos vidurkis vasarį mažiausias Latvijoje – 7,2 ct/kWh, Lietuvoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh. Vilniuje ir Rygoje šilumos energijos kaina – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
