JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti naujausi muitų tarifų pakeitimai sukėlė papildomų neaiškumų verslui, vartotojams, pramonės ekspertams ir ekonomistams.
Šių pokyčių buvo imtasi po penktadienį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kad siekdamas apmokestinti importą iš beveik visų pasaulio šalių D. Trumpas negali remtis 1977 m. priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių įgaliojimų aktu, praneša BBC.
Šeštadienį D. Trumpas pasirašė deklaraciją, paremtą alternatyviu įstatymu – 1974 m. Prekybos akto 122 straipsniu – kuris leidžia jam nustatyti naują 10 proc. laikiną muitą iš visų šalių importuojamoms prekėms. Tą pačią dieną jis socialiniuose tinkluose paskelbė ketinąs šiuos muitus padidinti iki 15 proc.
Šis pranešimas kelia neaiškumų šalims, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Australiją, kurios anksčiau buvo sutarusios su JAV dėl 10 proc. muito mokesčių.
Be to, kiti D. Trumpo pasisakymai paskatino nuogąstavimus, kad nauji mokesčiai gali būti įvesti iki šiol neapmokestintoms prekėms.
Pasak BBC kalbėjusio Britanijos prekybos rūmų prekybos politikos vadovo Williamo Baino, kol kas lieka neatsakyta visa virtinė klausimų apie tai, kas gali nutikti toliau.
„Labai vargina nuolatiniai pokyčiai, aiškumo ir užtikrintumo trūkumas, kalbant apie tarifus, o kartu ir kainas, kurias įmonės gali nustatyti už prekes JAV klientams, – sakė jis. – [Verslai] yra nusivylę ir pikti dėl nuolatinių politikos pokyčių.“
Praėjusiais metais D. Trumpui paskelbus apie „Išlaisvinimo dienos“ muitus, daugelis šalių pasišovė derėtis dėl mažesnių mokesčių savo prekių eksportui į JAV; tarp jų buvo ir Jungtinė Karalystė, sugebėjusi susitarti dėl 10 proc. mokesčio į Ameriką siunčiamoms prekėms.
Tačiau penktadienį vienas pareigūnas pareiškė, kad anksčiau prekybos susitarimus sudariusios šalys turės mokėti 122 straipsnyje numatytą pasaulinį muitą, o ne tą tarifą, dėl kurio buvo suderėjusios.
Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad „toliau laikysis teisiškai privalomų susitarimų dėl abipusės prekybos“.
Todėl lieka neaišku, ar JAV tikisi, kad šalys mokės didesnius muitus, bet tuo pačiu išlaikys dalį esamų susitarimų. Nuo tada, kai D. Trumpas paskelbė apie tarifų padidinimą iki 15 proc., naujos informacijos pateikta nebuvo.
„Capital Economics“ vyriausiasis Šiaurės Amerikos ekonomistas Paulas Ashworthas pažymėjo, kad nauja norma taikoma pagal 1974 m. Prekybos akto 122 straipsnį, kuriame „aiškiai nurodyta, kad bet kokie tarifai turi būti taikomi nediskriminuojant“, o tai reiškia, kad tai turės įtakos ankstesniems sandoriams.
„Kai kurie didžiausi Amerikos prekybos partneriai, tokie kaip ES ir Japonija, atsidurs lygiai tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo praėjusią savaitę“, – BBC publikacijoje sakė jis.
122 straipsnis suteikia D. Trumpui teisę 150 dienų taikyti 15 proc. muitus, o po to turi įsikišti Kongresas.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad vadinamieji D. Trumpo abipusiai tarifai buvo neteisėti, atveria kelią įmonėms susigrąžinti maždaug 130 mlrd. JAV dolerių mokesčių, kurie jau buvo sumokėti nuo praėjusių metų balandžio.
Tačiau sprendime mokesčių grąžinimas tiesiogiai nėra minimas, o bet koks tokio pobūdžio procesas greičiausiai užtruktų kelerius metus.
Pranešama, kad pastarosiomis savaitėmis šimtai įmonių pateikė ieškinius, siekdamos susigrąžinti sumokėtus mokesčius.
Baltieji rūmai tiesiogiai nekomentavo mokesčių grąžinimo galimybės, o Jungtinės Karalystės Chemijos verslo asociacijos generalinio direktoriaus ir Prekybos asociacijų forumo direktoriaus Timo Doggetto teigimu, tai nėra paprastas klausimas.
„Tai sukelia dar didesnių teisinių ir sutartinių neaiškumų, dėl kurių tiekėjai ir klientai atsiduria itin sudėtingoje padėtyje, bandydami nustatyti, kam galiausiai tenka atsakomybė, – tai brangus ir potencialiai ilgas procesas, kurio sprendimas gali užtrukti kelis metus“, – sakė jis.
