Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba iš privačių savininkų ketina išpirkti per 260 hektarų biologiškai vertingų miškų. Privačių miškų asociacijos vadovas sako, siūloma kaina per maža, nes miškui pritaikomi ribojimai.
Vilnietis Ričardas Skorupskas su augintiniu Grizliu vaikšto po savo mišką. Sako, čia auga visų rūšių medžiai, kai kurie jų seni – pavyzdžiui, 150 metų eglė. Ričardas sako, miškas greičiausiai – sengirė.
„Per visą istorinį ir iki istorinį laikotarpį čia žemė nebuvo dirbta, dėl to formuojasi ta natūrali augavietė, visos tikros sąlygos. Tokių plotų Lietuvoje tikrai labai nedaug yra“, – sako R. Skorupskas.
Šį 3 hektarų sklypą su mišku Ričardas nusipirko prieš ketverius metus. Sako, jei to nebūtų padaręs, dabar greičiausiai vaikščiotų kirtavietėje – buvęs savininkas planavo šį mišką iškirsti.
„Mes dažniausiai mišką vertiname kaip medienos šaltinį, mat tai yra labai lengvai įkainojama. Yra daug neįkainojamų arba sunkiai įkainojamų verčių“, – mano Ričardas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiais metais ketina išpirkti 266 hektarus biologiškai vertingų miškų iš privačių savininkų.
„Kurie turi mišką su tam tikrais apribojimais dėl biologinės įvairovės ir juose negali vykdyti ūkinės veiklos, tai yra kaip alternatyva kompensacijoms, valstybė siūlo išpirkti miškus ir kad tie miškai būtų apsaugoti ir juose nebus perspektyvoje vykdoma ūkinė veikla“, – teigia Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.
Norėdami parduoti mišką, į tarnybą turi kreiptis patys savininkai. Jame turi būti randamos Europos bendrijos svarbos buveinės, už sklypą per einamuosius metus negali būti gavęs išmokų dėl valdoje taikomų ribojimų.
Miško ir žemės savininkų asociacija tokių miškų išpirkimą vertina teigiamai, tačiau sako, siūloma kaina maždaug triskart mažesnė nei miškas kainuotų.
„Einama tokiu būdu, kad pirma uždraudžiamas arba apribojamas naudojimas, po to, kai apribojimai įsigalioja, vertinama rinkos vertė, kuri drastiškai dėl tų apribojimų sumažėja, ir tada jau išperkama“, – tvirtina Miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.
Išperkamų miškų dalis – maža.
„Per maža dėl to, kad 400 hektarų yra 0,001 proc. Lietuvos miškų. Mat norint buveines išsaugoti ir sudaryti stabilias sąlygas jų funkcionavimui, labai svarbu turėti ne fragmentuotą saugojamų miškų sistemą, bet kad tie gabaliukai tarpusavyje jungtųsi“, – tikina R. Skorupskas.
Miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas sako, Aplinkos ministerijai buvo siūlytos kitos priemones, kurios, pasak A. Gaižučio, aprėptų didesnius miškų plotus, tačiau jų nebuvo imtasi.
„Kad ne išpirkinėtų miškus, bet kaip tik sudarytų priemonę investuoti į biologinės įvairovės turtėjimo priemones, kur būtų galima tinkamai ūkininkauti, vykdyti ne medienos gamybai, bet bioįvairovės turtinimui tuose miškuose ir kad būtų galima tada padengti skirtumą finansavimo, kuris yra mažesnis nei dabar valstybė išperka“, – kalba A. Gaižutis.
„Kartais privačių miškų savininkai, ne visi, nes yra tokių, kurie saugo mišką, bet tie, kurie vykdo aktyvią ūkinę veiklą, jie nori, kad būtų dėl kiekvieno pakrutėjimo kompensacija“, – teigia botanikas dr. Mindaugas Lapelė.
Per kelerius metus saugomų teritorijų tarnyba išpirko daugiau nei 360 hektarų miškų.
