Mokėjimo už elektrą sausio mėnesį sąskaitos sukėlė šoką net tiems, kurie yra įsirengę saulės elektrines. Žiemą, kai elektros poreikis išauga, o gamyba smarkiai sumažėja, daliai gaminančių vartotojų elektrą teko pirkti pačiomis nepalankiausiomis kainomis. Ekspertai atskleidė, kokią įtaką turi sniego valymas, kas iš tiesų lėmė mažesnę gamybą ir išaugusias kainas, taip pat atkreipė dėmesį į dažniausiai saulės modulių turėtojus klaidinančius lūkesčius.
Paaiškino, kas lemia sumažėjusią gamybą
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos narys Mantas Volkus pasakoja, kad kaltinti šio sezono sniegą dėl mažos saulės elektrinių gamybos nėra visiškai teisinga.
Jo manymu, snieginga žiema nėra pagrindinė gyventojų nusivylimo dėl mažesnės elektros energijos gamybos priežastis. Didelė dalis saulės elektrinių įrengtos prieš 3–5 metus, jų dydis ir galia atspindėjo tuomečius energijos poreikius, o šiandien jie yra gerokai išaugę. Tai lemia atsiradę ir vis populiarėjantys elektromobiliai, kiti komforto suteikiantys ir daug elektros energijos naudojantys prietaisai.
Jam pritarė ir saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus pardavimų vadovas Edgaras Bulovičius: „Šaltis pats savaime efektyvumo nemažina – priešingai, esant saulei, žema temperatūra moduliams yra palanki.“
Pardavimų vadovas priduria, kad saulės elektrinių efektyvumą labiausiai menkina dienos trumpumas ir mažas saulės aukštis virš horizonto. Debesuotumas taip pat reikšmingai mažina generaciją.
Nusivylė, kad žiemą sąskaitos nesumažėjo
Jam pritaria saulės energijos įrangos tiekėjų „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reutas, jis nurodo, kad vasaros mėnesiais 10 kilovatų galios saulės elektrinė Lietuvoje paprastai pagamina apie 1 200–1 600 kilovatvalandžių elektros energijos per mėnesį, o gruodį ar sausį generacija dažniausiai siekia tik 10–60 kilovatvalandžių, priklausomai nuo konkrečių meteorologinių sąlygų ir saulėtų dienų skaičiaus.
„Sezoninis skirtumas yra esminis: metinė gamyba vyksta nuo kovo iki rugsėjo pabaigos. Lietuvoje optimaliai įrengta saulės elektrinė per metus vidutiniškai pagamina apie 1 000–1 100 kilovatvalandžių iš 1 kilovato įrengtosios galios. Tačiau atskirais metais rezultatai gali svyruoti“, – pasakoja E. Reutas.
Paklaustas, kas labiausiai nuvylė saulės elektrinių turėtojus, „Solet“ atstovas sako: „Turbūt tai, kad seniai neturėjome tokios žiemos kaip ši. Dalis gyventojų, kurie pirmus metus turi elektrinę, turbūt tikėjosi, kad ji žiemą padengs ženkliai didesnę dalį energijos suvartojimo, nors realiai ji veikia sezoniniu principu: energijos perteklių pagamina pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį.“
„Saulės elektrinė Lietuvoje projektuojama metiniam balansui, o ne tam, kad žiemą visiškai padengtų vartojimą. Žiemą elektros poreikis išauga, o gamyba – mažiausia, todėl natūralu, kad sąskaitos tuo metu padidėja“, – pritaria ir „Saulės grąžos“ pardavimų vadovas E. Bulovičius.
Nurodė, kodėl nederėtų valyti sniego
„Jei moduliai yra visiškai uždengti sniegu, jų nuvalymas gali atkurti gamybą, tačiau iš esmės jos nepadidina“, – tikina „Saulės grąžos“ atstovas.
Jei saulės moduliai yra įrengti ant stogo, dažnu atveju sniegas nutirpsta ar nuslysta savaime.
„Žiemą saulės elektrinių generacija ir taip yra nedidelė, todėl net ir jas nuvalius absoliutus pagaminamos energijos kiekis dažnai išlieka santykinai mažas“, – tvirtina E. Bulovičius.
Įmonės „Solet“ atstovas E. Reutas priduria, kad standartinė 10 kilovatų galios elektrinė, orientuota į pietus maždaug 30–35 laipsnių kampu, gruodžio–sausio mėnesiais vidutiniškai sugeneruoja iki kelių kilovatvalandžių per dieną.
E. Bulovičius atskleidžia, kad savarankiškai valyti sniegą nuo saulės modulių nesaugu, todėl to daryti nerekomenduoja.
„Didžiausia rizika nukristi nuo apledėjusio stogo. Taip pat kyla grėsmė pažeisti modulių stiklą ar rėmus naudojant netinkamus įrankius. Mechaniniai pažeidimai, mikroįtrūkimai ar įbrėžimai gali sumažinti modulių efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Pažeidus paviršių, gali atsirasti ilgalaikių defektų, kurie išryškėja tik po kelerių metų. Įvertinus ribotą žiemos generaciją, rizika dažnai viršija galimą naudą“, – aiškina pardavimų vadovas.
Gali atsirasti įtrūkimų
Pasak „Solet“ atstovo E. Reuto, mechaninis valymas kietais šepečiais, stiprus spaudimas ar vaikščiojimas ant modulių gali sukelti stiklo ar fotovoltinių celių įtrūkimų. Ilgainiui mikroįtrūkimai spartina celių degradaciją, gali lemti tarpsluoksninę oksidaciją ir modulių delaminaciją.
„Visgi jeigu atsirado poreikis nuvalyti saulės modulius, galima tai daryti su teleskopine lazda nuo žemės, naudojant guminį, minkštą gramdymo įrankį, paliekant nedidelį sniego sluoksnį ant pačių modulių, kuris nutirps savaime“, – pasakoja E. Reutas.
Jis dalinasi patirtimi ir sako, kad jam yra tekę susidurti su atvejais, kuomet neatsakingas modulių valymas negrįžtamai pažeidė modulius. „Solet“ atstovas perspėja, kad tokiose situacijose jokia garantija ar draudimas negalioja.
Elektrą tenka pirkti nepalankiausiu metu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šių metų sausį saulės elektrinės pagamino apie 16 gigavatvalandžių elektros ir patenkino tik apie 1 proc. viso elektros vartojimo poreikio.
„Šių metų sausio mėnesis nebuvo išskirtinis – saulės elektrinių generacija, vertinant pagal instaliuotos galios santykį, buvo mažesnė nei pernai, tačiau didesnė nei užpernai“, – nurodo LEA.
LEA duomenimis, šių metų sausį pagaminta apie 16 gigavatvalandžių elektros energijos, kai instaliuota saulės elektrinių galia Lietuvoje siekė 3 346 megavatus. Praėjusių metų sausį buvo pagaminta apie 19 gigavatvalandžių, esant 2 054 megavatų instaliuotai galiai, o 2024 m. sausį – apie 6 gigavatvalandes, kai elektrinių galia buvo 1 179 megavatai. Šių metų sausį saulės elektrinės pagamino apie 1 proc. šaliai reikalingos elektros, pernai – apie 2 proc., o užpernai – apie 0,5 proc.
EISGVOS valdybos nario M. Volkaus teigimu, 2025 m. saulės elektrinių gamyba buvo maždaug 5 proc. mažesnė nei pastarųjų trejų metų vidurkiai. Didelę įtaką tam darė lietingi ir mažiau saulėti 2025-ųjų vasaros mėnesiai.
„Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šią žiemą daugeliui saulės elektrinių turėtojų pritrūko elektros energijos ir teko ją pirkti pačiu nepalankiausiu metu, kuomet elektros kaina biržoje buvo aukščiausia, o energijos poreikis buvo didžiausias“, – sako M. Volkus.
Jam pritaria ir „Saulės grąžos“ pardavimų vadovas E. Bulovičius, pasak jo, dalis vartotojų tikėjosi tolygesnės gamybos per metus.
Įmonės „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius E. Reutas tikina, kad dalis vartotojų nepakankamai įvertina sezoniškumo įtaką, ypač jei sprendimą priima remdamiesi bendru metinės gamybos skaičiumi, o ne mėnesiniu pasiskirstymu.
Parama mažėja, bet susidomėjimas neslūgsta
Nuo šių metų Energetikos ministerija atnaujino paramos sąlygas. Nutolusioms saulės elektrinėms skiriama parama sumažėjo nuo 323 iki 200 eurų už kilovatą. Ant stogų įrengiamoms elektrinėms parama mažinama nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą.
Susidomėjimas valstybės parama saulės elektrinei įsirengti išlieka didelis, gyventojai aktyviai seka planuojamus kvietimus teikti paraiškas.
„Nors paramos dydis mažėjo, reikšmingo gaminančių vartotojų skaičiaus augimo tempų pokyčio dėl šio pasikeitimo nepastebėta. Tai rodo, kad sprendimą įsirengti saulės elektrinę gyventojai dažniausiai grindžia ne vien paramos dydžiu, bet ir ilgalaike ekonomine nauda. Pastebima, kad gyventojai labiau linkę įsirengti saulės elektrines šiltuoju metų laikotarpiu, o mažiau aktyvūs būna tuomet, kai saulės spinduliuotė ir generacijos potencialas yra mažesni“, – tikina LEA savo komentare.
„Saulės elektrinė išlieka ekonomiškai pagrįsta investicija net ir be paramos. Sprendimą įsirengti elektrines reikėtų vertinti ne pagal vieno sezono generaciją, o pagal ilgalaikę elektros kainų tendenciją, kuri per pastarąjį laiką pasižymėjo greitesniu augimu ir dideliu svyravimu, – tvirtina „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius E. Reutas.
Jis pasakoja, kad tinkamai parinkta elektrinės galia, technologiniai sprendimai ir realistiškai įvertintas vartojimo profilis leidžia sumažinti priklausomybę nuo rinkos kainų ir stabilizuoti elektros išlaidas.
LEA nurodo, kad saulės elektrinių įrengimo kaina Lietuvoje per beveik dvejus metus sumažėjo 18 proc. Šį pokytį daugiausia lėmė saulės modulių kainų mažėjimas, bet mažėjo ir likusi elektrinės kainos dalis.
„Parama trumpina atsipirkimo laiką iki kelerių metų, tačiau kai saulės elektrinės atpigo iki dabartinio lygio, vertiname paramą kaip malonų paskatinimą“, – apie valstybės subsidijas saulės elektrinėms įsirengti atsiliepia E. Reutas.
Išskyrė, į ką atkreipti dėmesį
E. Bulovičius išskiria, kad vartotojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines, svarbu nepamiršti sezoniškumo keliamų rizikų ir savo vartojimo struktūros, atsiskaitymo su tiekėju modelio: pasaugojimo mokesčių, planų.
EISGVOS valdybos narys M. Volkus taip pat tikina, kad saulės elektrinių savininkams svarbu įvertinti, kad gamyba konkrečiais metais gali svyruoti – ji gali būti iki 10 proc. didesnė arba mažesnė nei 10 metų vidurkis.
„Daugelis saulės elektrinių savininkų yra gaminantys vartotojai, kuriems išskirtinai šiemet saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos neužteko ir ją teko pirkti iš elektros tiekėjų. Būtent jiems patarčiau pasitikrinti sutarčių su elektros tiekėjais sąlygas: galbūt jose likęs 2022 metų aukštų kainų lygis?“ – svarsto EISGVOS atstovas
„Rekomenduojame peržiūrėti savo elektros energijos vartojimo įpročius, patikrinti, ar pasirinktas optimalus atsiskaitymo planas, nevertinti žiemos sąskaitų izoliuotai nuo visų metų balanso“, – pataria „Saulės grąžos“ pardavimų vadovas E. Bulovičius.
„Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius E. Reutas taip pat primena, kad reikia atsižvelgti ir į technologijų raidą. Jis pastebi, kad dažna klaida yra pasirinkti pigesnį sprendimą, kuris ne visada yra suderinamas su ateities technologijomis, pavyzdžiui, rinktis paprastus tinklo keitiklius vietoje hibridinių.
„Atitinkamai tai ateityje padidina investicijas, nes energijos kaupiklio prijungti prie tinklo keitiklio efektyviai negalima“, – pasakoja jis ir priduria, kad taip pat svarbu įvertinti ir būsimą energijos poreikį.
„Pavyzdžiui, jeigu keisis šildymo sistema iš dujinės į elektrinę ar bus vairuojamas elektromobilis, reikės daugiau elektros“, – tikina Rinkodaros skyriaus direktorius.
Elektra brango visame regione
Nuo 2024 metų pradžios populiariausių saulės modulių kaina sumažėjo 25,2 proc. – nuo 273 iki 204 eurų už 1 kilovatą. Tokia kaina išliko ir 2025 m. pabaigoje. Tuo pat metu, mažėjant modulių kainoms, vidutinė 10 kilovatų galios saulės elektrinės įrengimo kaina sumažėjo 12,5 proc. – nuo 4 050 iki 3 544 eurų.
Šių metų sausį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,2 °C šalčio ir tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010 m., kuomet vidutinė oro temperatūra buvo 10,3 °C šalčio.
„Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 24 proc. ir siekė apie 1,24 teravatvalandės. Tai – rekordinis elektros vartojimo poreikis, aiškiai parodantis, kad stiprūs šalčiai tiesiogiai didina elektros paklausą“ – nurodo LEA savo komentare.
LEA duomenimis, šių metų sausį nacionalinė elektros energijos gamyba bendrai patenkino apie 67 proc. elektros vartojimo poreikio.
