Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad PVM lengvata šildymui buvo turbūt pati netaikliausia priemonė, siekiant padėti tiems žmonėms, kuriems to reikia. Pasak pašnekovo, jis pats dar nenusprendė, ar nutrauks II pensijų pakopos sutartį, taip pat pernelyg nesidomi ten sukauptais pinigais, nes „gero mėgėjo investuotojo bruožas yra padėti pinigus ir palikti juos ramybėje“.
„Dienos temoje“ – K. Vaitiekūnas.
– Pradėkime nuo lengvatos šildymui – visi gavome kur kas didesnes sąskaitas už sausį. Jūsų manymu, reikia sugrįžti prie diskusijų dėl PVM lengvatos šildymui sugrąžinimo?
– Didesnėms sąskaitoms daugiausia įtakos daro ne tai, kad 12 procentinių punktų padidėjo PVM, o tai, kad buvo išties labai šaltas sausio mėnuo. Šilumos suvartojimas kai kur yra net dvigubai didesnis negu pernai metų sausį, kai kur 60–70 proc. didesnis. PVM lengvata šiaip buvo turbūt pati netaikliausia priemonė, siekiant padėti tiems žmonėms, kuriems to reikia, nes ji taikoma absoliučiai visiems. Vadinasi, taikoma ir tokiems žmonėms, kuriems tos lengvatos nereikia. Ir dabar būtent tas lengvatos panaikinimas mums leidžia taikliau ir plačiau taikyti tiesioginės paramos priemones: kompensacijas už šildymą tiems žmonėms, kurių pajamos yra nedidelės ir kuriems tos paramos reikia. Tai aš manau, kad tikrai kalbos yra per ankstyvos.
– Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja 1,4 mln. žmonių. Iki šiol dėl sveikatos būklės pensiją anksčiau laiko nusprendė atsiimti 2 proc. šitų žmonių. Bet iki šiol neaišku, kiek iš viso gyventojų nusprendė pasitraukti visai iš kaupimo, bankai neteikia šių duomenų. Kokius skaičius jūs valdote?
– Aš į tuos ankstyvus skaičius stengiuosi per daug nesigilinti, nes vadovaujuosi ta prognoze, kuri buvo padaryta, t. y. apie 40 proc. paliekančių per 2-ejų metų langą, vadovaujantis Estijos patirtimi, – toks buvo apskaičiavimas. Ir aišku, kad pirmaisiais mėnesiais, pirmomis dienomis tų žmonių, kurie labai skubės tą padaryti, bus tikrai daug, ir tas gali iškreipti tą vaizdą. Tikrai nereiktų to per daug rimtai vertinti, reikėtų pažiūrėti būtent po metų, po dvejų, kiek jų pasitraukė.
– Kai pasibaigs tas langas, tada bus galima vertinti skaičius. 40 proc. pasitraukusių kiek būtų? 600 tūkst. žmonių? Jūsų manymu, tai daug ar ne?
– Aš manau, kad tai yra, aišku, nemažai. Lietuvos dydį visi kuo puikiausiai žinome. Kai kurie iš tų žmonių turbūt yra sustabdę kaupimą, bet, be abejo, tai yra rimtas besitraukiančiųjų skaičius.
– Ką patartumėte priimti? Yra dvejų metų langas – pasiimti, laukti?
– Svarbiausia neskubėti, pasižiūrėti, kokia yra grąža, įsivertinti tą grąžą, įsivertinti savo galimybes. Jeigu yra svarstoma kažkur kitur investuoti ar galbūt savarankiškai sprendimus priiminėti, tai tikrai reikėtų labai gerai įsivertinti, ar pavyks pačiam pasiekti tokią grąžą. Grąža yra apie 6–8 proc. per metus. Tai reikėtų gerai įsivertinti, be to, dar kartą pasverti savo poreikius, kur tie pinigai planuojami išleisti. Yra labai įvairiai, vieni žmonės labai prasmingai išleis, išspręs kažkokius įsiskolinimus, kurie yra brangūs, ar kažkokias įsisenėjusias sveikatos problemas, jeigu išspręs, [sieks] vaikų geresnio švietimo. Tai yra be galo prasmingas pinigų išleidimo būdas. Bet jeigu yra toks gana impulsyvus noras išleisti, nusipirkti kažką gražaus, tada galima net ir to neatsisakyti, bet tai padaryti antrais metais ir tam bus šiek tiek daugiau pinigų.
– Jūs pats esate priėmęs šį sprendimą?
– Aš priėmiau sprendimą neskubėti ir visiškai dabar nesidomiu tais pinigais, jie ten guli.
– Nesidomite pinigais – kaip finansų ministrui skamba neblogai.
– Žinote, gero mėgėjo investuotojo bruožas yra padėti pinigus ir palikti juos ramybėje. Žinau, kad jie ten yra, žinau, kiek jų buvo metų pradžioje, pažiūrėsiu, kiek jų bus metų pabaigoje, ir tada tikrai nuspręsiu. Bet manau, kad ar vienu, ar kitu būdu aš liksiu prie taupymo senatvėje. Tik klausimas, kokia forma, kokia pakopa tai padarysiu.
– Nuo šių metų pasikeitus individualios veiklos apmokestinimui, gerokai išaugo mažųjų bendrijų steigimai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad reikia mažinti verslo formų įvairovę. Kalbant apie mažąsias bendrijas, ar tam pritariate?
– Apskritai kalbant apie verslo formų įvairovę, mūsų sistema yra nuo seno tokia susiformavusi, kad išties tų formų yra labai daug. Dauguma jų yra nenaudojamos.
– Daug ar per daug?
– Aš manau, kad per daug, bet jeigu kalbėtume apie mažąsias bendrijas, šiuo metu aš jokių labai radikalių pakeitimų nematyčiau. Labiau norėčiau matyti tas formas, kurios praktiškai nebenaudojamos, kurios iškreipia visą sistemą, įneša sudėtingumo tiek administruojant iš valstybės pusės, tiek ir neaiškumo ateinančiam verslui. Jas reikėtų panaikinti, o tas, kurios veikia, reikėtų galbūt peržiūrėti, kažką smulkiai pakeisti, bet tikrai nesiimti kažkokių radikalių keitimų.
– Jūs pritartumėte mažųjų bendrijų panaikinimui?
– Ne.
– O kalbėjo su jumis Finansų ir biudžeto komitetas, ponas A. Sysas, ar čia jų idėja?
– Mes nuolat bendraujame įvairiomis temomis. Jis yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, be abejo, kad mes labai daug temų kalbame, tarp jų ir apie verslo formas. Dar reiktų priminti, kad verslo formos šiaip jau yra Ekonomikos ministerijos kompetencija, [tai jos] šitas visas reguliavimas. Ir dar norėčiau pridurti, kad nereikėtų turbūt išradinėti dviračio. Reikėtų pasižiūrėti į tokias šalis kaip Estija, Danija, kur išties tų verslo formų yra gana mažai, bet jos atliepia visus poreikius, nes ar reikia kiekvienam poreikiui turėti verslo formą?
– Gerai, jūs sakote, kad yra per daug mažųjų bendrijų, neliestumėte, bet naikintumėte tas, kurios neveikia. Kurias?
– Yra įvairių: komanditinės ūkinės bendrijos, ūkinės bendrijos, individuali įmonė, kuri kažkada buvo labai populiari, bet dabar populiarumas išblėsęs. Apie šitas tikrai galima šnekėti.
– Verslininkai, girdėdami šias kalbas, yra nepatenkinti ir sako, kad tai yra mokesčių reforma Nr. 2.
– Negaliu pakomentuoti, šiuo atveju galbūt kai žmogus išsigąsta, tada taip apibūdina. Tikrai norėčiau nuraminti, kad kardinalių pokyčių nėra planuojama.
– Mokesčių srityje?
– Mokesčių ir verslo formų srityje.
– Be verslų formų pakeitimų, ką mes dabar girdime diskutuojant, ar svarstomi ir nauji mokesčiai, ar kalbate apie naujus mokesčius?
– Ne, tokių kalbų nėra.
– Mes jau esame kalbėję ir šioje studijoje apie turto mokesčius. Tos kalbos neaktualios šiuo metu?
– Tų kalbų tik su jumis turbūt ir buvo.
– Pagąsdinome, sustojo, ir viskas.
– Ne, apie turto mokesčius mes išties esame kalbėję. Galiu pasikartoti, kad Lietuva šių mokesčių neišnaudoja, yra surenkama tik apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europos Sąjungoje dažniausiai tai yra apie 0,9–1 proc. vidurkis. Išties matyti, kad erdvės būtų, bet turto mokesčiai gana jautriai priimami visuomenėje, tai...
– Šiuo metu jų nėra ant stalo?
– Šiuo metu jų ant stalo nėra. Reikėtų kalbėti, aiškinti jų privalumus. Jie išties turi daug privalumų. Aišku, iš jų nepaimsi kaip iš pridėtinės vertės mokesčio, tokių sumų nesurinksi, bet tą tokią palyginti nedidelę dalį tikrai galima būtų padidinti. Bet reikia įtikinti visuomenę, kad tai būtų naudinga.
– Dar apie grynuosius – Vyriausybė pritarė didinti atsiskaitymą grynaisiais iki 10 tūkst. eurų. Šiuo metu riba yra 5 tūkst. eurų. Konservatoriai siūlo kitą pataisą – sumažinti atsiskaitymą grynaisiais iki 3 tūkst. eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai rengė pasitarimą <...>, siūloma mažinti atsiskaitymą grynaisiais. Kokia jūsų pozicija – didinti ar mažinti atsiskaitymą grynaisiais?
– Šitas klausimas dabar jau yra atsiimtas. Vyriausybė atsiėmė savo poziciją, išgirdo teisėsaugos institucijų argumentus. Tai manau, kad apie didinimą šiuo metu nekalbame. Ir žinau, kad yra panašių iniciatyvų mažinti. Aš irgi ne vieną kartą esu sakęs, kad asmeniškai vertinu, jog tarp 3 tūkst., 5 tūkst., 10 tūkst. eurų didelio skirtumo nematau. Vis dėlto tai yra legalios operacijos ir jeigu kalbėtume apie pinigų plovimą, tai turbūt ar 5 tūkst., ar 10 tūkst. eurų – tai iš esmės operacijų skaičių didina, bet principo nekeičia. Tikrai situacija pasikeistų, jeigu ta riba būtų 1 tūkst. eurų, kaip yra Italijoje. Tai tikrai šešėliui turėtų didesnį poveikį. Bet šiuo metu šitas klausimas yra atsiimtas, atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų [vertinimą].
– Dar užtvirtinkime poziciją – jūs nepritariate ribos didinimui ir siūlytumėte mažinti atsiskaitymą grynaisiais?
– Aš matyčiau, kad jeigu mes padarytume 1 tūkst. eurų atsiskaitymų ribą vienai operacijai, tai nereiškia, kad jūs negalite turėti grynųjų pinigų, bet atsiskaityti per vieną operaciją ne daugiau 1 tūkst. eurų, tada šešėlis tikrai sumažėtų. Ar tai būtų 5 tūkst., ar 3 tūkst., ar 10 tūkst. eurų, šiuo atveju kardinalaus skirtumo nematau. Bet įsiklausau į teisėsaugos institucijų prašymą ir pateikiamus argumentus ir siūlyčiau likti prie 5 tūkst. eurų [ribos].
– Jei šiemet baigtųsi karas Ukrainoje, šalis taptų vienu didžiausių investicijų traukos objektų visoje Europoje atstatymui. Preliminariai skaičiuojama, kad reikėtų pusės trilijono eurų. Kaip mes, kaip valstybė, tam ruošiamės?
– Gerai kalbėti apie Ukrainos atstatymą, bet vis dėlto karas vyksta ketvirtus metus. Iš tiesų šalis išgyvena sunkų laikotarpį, ypač dabar, kai yra labai šalta žiema. Mes kalbame apie išaugusias sąskaitas, jie kalba apie sugriautas elektrines ir šildymo arba elektros nebuvimą 5 mln. gyventojų mieste Kyjive. Tai, aišku, gerai yra galvoti apie atstatymą, mes tam ruošiamės, verslas tam ruošiasi. Jau dabar iš dalies vyksta tas atstatymas. Kai buvau Kyjive, lankiausi darželyje, kuris yra atstatytas už Lietuvos lėšas.
– Jūs neseniai buvote Kyjive.
– Taip, neseniai. Tai išties labai modernūs statiniai, turintys ir slėptuves, ir moderniausias elektros generacijas, saulės pajėgumus. Tai tas atstatymas jau vyksta, ten dirba mūsų Centrinė projektų valdymo agentūra. Beje, ji ten susilaukia labai aukšto vertinimo, pagal skirstomą paramą ji yra antra po prancūzų. Tai išties tas atstatymas jau yra prasidėjęs, tiesiog jis negali įjungti aukštesnės pavaros, nes akivaizdu, kad vyksta kariniai veiksmai.
– Aš dar norėčiau paklausti apie ILTE, ji iš esmės verčiama normaliu banku, kuris, jūsų skaičiavimais, per ketverius metus planuoja verslui paskolinti 6 milijardus eurų. Ar tai bus lengvai pasiekiami pinigai?
– Tai yra plėtros bankas, jis yra šiek tiek kitoks. Tai nėra komercinis bankas ir mes labai stengiamės, kad jis nekonkuruotų su komerciniais bankais, bet papildytų rinką. Tai reiškia, kad tie, kas gali gauti paskolas iš komercinių bankų, jie ir gaus paskolas, o ILTE turėtų surasti tą zoną, kurioje komerciniai bankai nefinansuoja, bet projektai dar yra finansiškai gyvybingi, ir toje zonoje turėtų įlieti apie 6 milijardus per ketverius metus.
– Dar apie auksą pabaigoje. Kaina per 2-ejus metus išaugo daugiau nei 2 kartus. Lietuvos bankas neperka daugiau aukso. Sako, kad ir nereikia. Ar pritariate tokiam pasirinkimui? Ar jį reikia persvarstyti?
– Man sunku pasakyti, tai yra Lietuvos banko sprendimas, kuris paremtas jų ekspertiniu vertinimu. Aš pasitikėčiau Lietuvos banku.
– Mes neperkame aukso, mes jį paimame per kratas.
– [Juokiasi.] Kam mums jį pirkti?
– Kam mums jį pirkti – čia kalbame apie augalininkystės skandalą. Ačiū.
