Dalis gyventojų jau gauna sąskaitas už šildymą – Kaune jos maždaug dvigubai didesnės palyginti su praėjusiais metais. Žmonės neslepia, skaičiai didesni nei tikėtasi. Šilumos tiekėjai sako, jos išaugo dėl šalčio ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui.
Už 83 kvadratinių metrų buto šildymą sausį – 330 eurų.
„Kosmosas, žinau, labai brangu“, – sako moteris.
Su vyru tris vaikus auginanti kaunietė Reda sako, kad pamačiusi sąskaitą pasvarstė, gal reikėtų kreiptis dėl kompensacijos.
„Galvoju, gruodį 179 eurai berods buvo, mes gyvename gana dideliame bute, iš esmės ir karšta, tikrai mes nešąlame, visi su marškinėliais namuose, tai dėl to nepergyvenu, bet kaina didžiulė“, – kalba kaunietė.
Kol kas lašinukų yra už ką nupirkti ir sau, ir paukščiams, tačiau sąskaitos pritrenkia, – sako daugiabučiuose Dainavos rajone gyvenantys kauniečiai.
„Didesnė nei praėjusį mėnesį, aišku, 60 eurų daugiau, tai yra labai labai daug“, – LRT TELEVIZIJAI sako gyventoja.
„Dviejų kambarių, beveik 47 kv. m. Tai nemažai, beveik 200 eurų. Gerai, kad gyvenu su sūnumi, kuris sumoka, o jei man iš pensijos reikėtų mokėti?“ – klausia moteris.
„Kauno energijos“ atstovai teigia, šaltą sausį šilumos suvartota 65 procentais daugiau nei įprastai.
„Be to, yra PVM tarifo padidėjimas nuo 9 iki 21 procento, ir šitų dviejų faktorių visumoje mes matome, kad sąskaitos didėja maždaug dvigubai, lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu“, – teigia „Kauno energijos“ finansų direktorius Virgilijus Motiejūnas.
Alytiškiai sako, nors ir ruošėsi, kad sąskaitos už šildymą sausį bus didesnės, jos nustebino: „Mūsų butas yra standartinis, šešiasdešimties kv. m., sąskaitą tikrai šiemet gavom didelę – apie 180 eurų, gruodį mokėjom truputį virš šimto.“
„Alytaus šilumos tinklų“ vadovas skaičiuoja – sąskaitos maždaug 80 procentų didesnės už gruodžio. Ir prognozuoja vasarį.
„Greičiausiai bus mažesnės vien dėl to, kad ir mažiau dienų yra vasario mėnesį, bet vasario pradžioje buvo tie ekstremalūs šalčiai iki minus 30, tai bijau prognozuoti, bet greičiausiai bus panašu kaip sausį“, – komentuoja „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Mindaugas Neverdauskas.
Antradienį pirmosios sąskaitos pasieks ir vilniečius, sostinės meras sako, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos naikinimas centriniam šildymui buvo socialiai nejautrus.
Pasak Kauno technologijos universiteto docento Evaldo Stankevičiaus, lengvatą buvo galima naikinti palaipsniui.
„Ko gero, reikėtų nusižengti toms taisyklėms, kad niekam be lengvatų, tai gal tikrai reikėjo pagalvoti, ar tikrai tą lengvatą laikas naikinti, arba jeigu tokiu tempu naikinti, yra 9 proc., galbūt gali būti 15 proc., paskui galėjo būti 18 proc., gal 21 proc., o dabar labai drastiškas žingsnis“, – sako KTU ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.
Pasak energetikos ministro, yra ir kitų priemonių šildymo kainoms mažinti.
„Būtent daugiabučių namų renovacija, taip pat mažoji renovacija vadinamoji, kai renovuojamas pats šilumos punktas, tam ir Energetikos ministerija skiria finansavimą. Ir taip pat nauja priemonė tose savivaldybėse, kur yra maži katilai ir pakankamai aukšta šilumos kaina, kad jos galėtų modernizuoti šilumos tinklus“, – kalba energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tuo metu Lietuvos Carito generalinė sekretorė sako, augant sąskaitoms, prašančiųjų paramos daugėja.
„Tai ir vienišos mamos, senjorai, neįgalūs žmonės, tačiau kartu jaučiame, kad ši ištikusi situacija su išaugusiomis šildymo kainomis paliečia kur kas platesnį ratą žmonių, tai paliečia ir tuos žmones, kurie uždirba vidutines pajamas“, – sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šįmet būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms reikės apie 80 milijonų eurų.
