Praėjusiais metais iš Lietuvos prekių eksportuota už 36,9 mlrd. eurų – 0,2 proc. daugiau nei 2024 metais (be mineralinių produktų – 0,7 proc.), tuo metu importas siekė 43,4 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau (6,6 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,8 proc. (be mineralinių produktų – 4,4 proc.) iki 25,3 mlrd. eurų, o prekybos perteklius siekė 6,5 mlrd. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs trąšų (44,2 proc.), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisų ir aparatų (6,8 proc.), farmacijos produktų (5,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė padidėjęs elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (14 proc.), transporto priemonių (10 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (7,5 proc.) importas.
2025 metais daugiausia eksportuota į Latviją (12,4 proc.), Lenkiją (10,2 proc.), Vokietiją (9 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,9 proc.), Vokietijos (12,9 proc.), Latvijos (8,5 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Nyderlandus (8,2 proc.), Latviją (7,8 proc.), JAV (6,2 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (13,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės produkcijos (11,4 proc.). Daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,6 proc.), mineralinių produktų (17,5 proc.), chemijos pramonės produkcijos (12,1 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (16,8 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (10,7 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo pakaitalų (10,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (10,1 proc.).
Vien gruodį prekių eksportuota už 2,86 mlrd. eurų – 8,9 proc. mažiau nei prieš mėnesį (9,3 proc.), o importuota už 3,36 mlrd. eurų – 7,6 proc. mažiau (5,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,86 mlrd. eurų – 14,4 proc. (15,2 proc.) mažiau, prekybos deficitas siekė 505,7 mln. eurų.
Eksporto mažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (17,2 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (16,3 proc.), trąšų (27,8 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė kritęs mineralinio kuro, alyvų (11,1 proc.), transporto priemonių (15,3 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (12 proc.) importas.
