88 proc. gyventojų nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pabrėžia, kad šiuo metu apie galimus pensinio amžiaus pokyčius kalbos nėra. Tuo metu kai kurie ekspertai sako, kad tokia idėja galėtų būti svarstoma tik ateityje – pirmiausia užtikrinus vyresnio amžiaus žmonių užimtumą.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausa vyko 2026 metų sausio 8–sausio 24 d. Apklausti 1 063 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 110 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1063 asmenys, siekiant atspindėti suaugusiųjų nuomonę.
- Gyventojai apklausti dėl tolesnio pensinio amžiaus ilginimo po 2026 metų, kai tiek vyrai, tiek moterys išeis į pensiją nuo 65 metų.
- Absoliuti dauguma (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad po 2026 m. pensinio amžiaus toliau didinti nereikėtų, ir tik 5 proc. tam pritartų.
5 proc. pritartų, kad į pensiją būtų išeinama vėliau
Nuo 2026 metų tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis nuo 65-erių. Kiek anksčiau viešojoje erdvėje buvo kilę diskusijų, ar išėjimą į pensiją reikėtų dar vėlinti. Kelios tarptautinės organizacijos Lietuvai taip pat ne kartą rekomendavo dar labiau vėlinti išėjimą į pensiją. Pavyzdžiui, pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme.
Šiuo aspektu LRT užsakymu bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausė gyventojus. Respondentų buvo prašoma pasakyti, ar, jų nuomone, pensinį amžių reikėtų ir toliau vėlinti.
Kaip parodė atlikta apklausa, absoliuti dauguma – devyni iš dešimties (88 proc.) – suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nepritaria, kad pensinį amžių po 2026 m. reikėtų vėlinti.
Tik vienas iš dvidešimties apklaustųjų (5 proc.) tam pritarė, o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba į jį neatsakė.
Visų demografinių ir socialinių grupių respondentai vienodai mano, kad daugiau nebereikia vėlinti pensinio amžiaus. Santykinai tam labiau linkę pritarti vadovai ir besimokantis jaunimas.
Vadina socialine bausme
Reaguodama į idėją dar labiau vėlinti pensinį amžių, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė dr. Irena Kriščiukaitienė pabrėžė, kad prastos sveikatos vyresnis darbuotojas valstybei gali kainuoti brangiau nei pensininkas.
„Kai sveikata neleidžia dirbti efektyviai, jo kuriamas produktas yra minimalus, tačiau jis užima darbo vietą, kurią galėtų užimti sveikesnis, produktyvesnis asmuo. <...> Jei darbuotojo sukurta pridėtinė vertė yra mažesnė už jo darbo vietos išlaikymo kaštus ir socialines garantijas, grynasis poveikis BVP gali tapti neigiamas“, – LRT.lt komentavo I. Kriščiukaitienė.
Anot pensininkų sąjungos pirmininkės, dirbdamas per jėgą žmogus dažniau naudojasi laikinojo nedarbingumo išmokomis (biuleteniais), todėl valstybė gydymui ir ligos pašalpoms išleidžia daugiau lėšų, nei surenka mokesčių iš tokio darbuotojo mažo atlyginimo.
Išėjimo į pensiją amžiaus vėlinimas Lietuvoje, I. Kriščiukaitienės manymu, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei jis koreliuotų su sveiko gyvenimo trukmės augimu.
„Užuot viję senjorus į darbą lazdomis, turėtume klausti, kodėl mūsų žmonės sveiki gyvena tik iki 55-erių. Tikrasis sprendimas yra ne amžiaus vėlinimas, o sveikatos sistemos ir darbo kokybės reforma.
Pensinis amžius negali būti tik sausas skaičius. Jei žmogus fiziškai nebegali dirbti, pensinio amžiaus vėlinimas tampa nebe galimybe užsidirbti, o socialine bausme“, – nurodė I. Kriščiukaitienė.
Užuot viję senjorus į darbą lazdomis, turėtume klausti, kodėl mūsų žmonės sveiki gyvena tik iki 55-erių.
I. Kriščiukaitienė
Ministrė: apie pensinio amžiaus vėlinimą negali būti jokių kalbų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė patikino, kad jokių planų vėlinti pensinį amžių nėra.
„Tai yra nerealu. Ne kartą esame pabrėžę, kad dabar egzistuojantis vyrų ir moterų pensinis amžius (65 m.) yra optimalus, atitinka Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį“, – LRT.lt komentavo ministrė.
J. Zailskienė pabrėžė, jog itin svarbu padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti reikiamą profesinę sveikatą bei gebėjimus kuo ilgiau dirbti, suteikti jiems galimybes mokytis, keisti profesiją, esant reikalui – pritaikyti jiems darbo vietas.
„Darbdaviai turi būti motyvuojami kuo ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus. Tai yra svarbiausi mūsų uždaviniai“, – akcentavo ministrė.
Susipažinusi su apklausos rezultatais, J. Zailskienė sakė, kad gauti duomenys jos nenustebino.
„Akivaizdu, kad žmonės seka įvykius, naujienas ir kai išgirsta įvarius samprotavimus ar diskusijas apie galimą pensinio amžiaus vėlinimą, turbūt klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Todėl toks ir sociologinės apklausos rezultatas – į vienus vartus“, – komentavo ministrė.
J. Zailskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra 10-a nuo galo šalis pagal vidutinę sveiko gyvenimo trukmę tarp ES šalių.
„ES vidurkis yra 63 metai bendroje populiacijoje: beveik 63 metai tarp vyrų ir kiek daugiau nei 63 metai tarp moterų. Lietuvos atveju bendroje populiacijoje vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra apie 61 metus: vyrų – apie 59-erius metus, o moterų – beveik 63-ejus.
Taip pat primenu, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje sulaukus pensinio amžiaus yra vidutiniškai apie 18 metų, taigi vis dar gerokai trumpesnė nei Skandinavų ar Vakarų Europos šalyse. Tai – tik dalis argumentų, kodėl apie pensinio amžiaus vėlinimą dabar negali būti jokių kalbų“, – apibendrino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Apie pensinio amžiaus vėlinimą dabar negali būti jokių kalbų.
J. Zailskienė
Sako, kad būtų galima diskutuoti ateityje
O štai profesoriaus Teodoro Medaiskio manymu, pensinio amžiaus vėlinimo klausimą būtų galima svarstyti tik ilgesnėje – mažiausiai penkerių metų – perspektyvoje. Pasak jo, bet kokie pokyčiai turėtų būti labai nuosaikūs.
„Jeigu jau būtų vėlinama, tai labai iš lėto, kad darbo rinka galėtų pasiruošti“ – LRT.lt sakė jis.
Anot profesoriaus, pirmiausia reikėtų užtikrinti geresnį vyresnio amžiaus žmonių užimtumą. Kol tai nepadaryta, apie pensinio amžiaus vėlinimą negali būti kalbos, pabrėžė T. Medaiskis.
Vis dėlto, keičiantis dirbančiųjų ir pensijas gaunančių žmonių santykiui, pasak pašnekovo, gali tekti susidurti su tam tikrais iššūkiais.
„Jei liekame prie to paties pensijos amžiaus, kokio dabar esame, turime susitaikyti, kad arba dirbančiajai kartai reikės brangiau mokėti už pensijas arba pensijos bus mažesnės, abiem atvejais nėra labai gerai. Todėl galbūt galima galvoti apie tai.
Nesame vieninteliai – kitos šalys taip pat tą daro, svarsto, o kiti dėl demografinių priežasčių net ir vėlina pensijos amžių“, – komentavo T. Medaiskis.
Technologinis progresas leidžia ilgiau likti darbo rinkoje.
T. Medaiskis
Kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmonių galimybes dirbti, profesorius pažymėjo, kad kai kuriais atvejais jos iš esmės gerėja.
„Lieka mažiau fizinių darbų, kuriuos dėl amžiaus sunkiau nudirbti. Vienas dalykas yra iki 65-erių mojuoti kastuvu, bet valdyti traktorių ar mechanizmą, kuris tą patį darbą atlieka dar efektyviau, gali ir vyresnis žmogus.
Technologinis progresas leidžia ilgiau likti darbo rinkoje, tik patys vyresnieji turi neatsilikti, kad prisitaikytų prie darbo rinkos, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis visą gyvenimą, tobulėti“, – sakė T. Medaiskis.
Apibendrindamas profesorius pabrėžė, kad geresnis santykis tarp dirbančiųjų ir gaunančiųjų pensijas reiškia didesnes pensijas ateityje.
„Kartais manoma, kad nieko nedarant pensijos toliau didės. Demografinė situacija tokį gerą norą šiek tiek pristabdo“, – akcentavo jis.
LRT.lt primena, kad vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtelėjo apie 80 eurų ir pasiekė 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augo apie 90 eurų ir pasiekė 810 eurų.
