Jeigu Europos Sąjunga (ES) panaikintų baltarusiškoms kalio trąšoms taikomas sankcijas, Lietuva susidurtų su didžiule dilema, ką daryti toliau, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Lietuva savo vertybėmis neprekiauja, bet, aišku, yra niuansai. Jeigu ES sankcijos, kalbant apie trąšas, būtų panaikintos, tada, aišku, Lietuvai atsirastų didžiulė dilema, ką toliau daryti, nes mes turime ir savo nacionalines sankcijas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Bet jeigu nebelieka europinių (sankcijų – ELTA), vadinasi, Baltarusijos trąšos gali važiuoti kitais maršrutais. Ten alternatyvų daug nėra (…), bet tokiu atveju, jei nebelieka europinių sankcijų, vadinasi, prasmės (…) kažkokios tą daryti vien tik Lietuvai nebelieka, nes apėjimas labai lengvas būna, kaip buvo ir su sienų su Baltarusija uždarymu“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog kol į Lietuvą skrenda kontrabandiniai balionai, nėra galimybių kalbėti apie baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
„Tokios kalbos visiškai neturės pagrindo tol, kol bent vienas balionas iš Baltarusijos pusės skris į Lietuvą. Mes būsime visiškai užsiblokavę šiuo klausimu, niekas pasaulyje mūsų nuomonės nepakeis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Skvernelis: susitikimai su Minsko atstovais politiniu lygmeniu šiuo metu Lietuvai reikštų pralaimėjimą
Kol Baltarusijos režimas nerodo jokių pozityvių ženklų Lietuvos atžvilgiu, kalbėti apie politinio lygmens dialogą nėra jokios prasmės, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, bet kokie Lietuvos žingsniai be realių geros valios signalų iš Minsko pusės reikštų pralaimėjimą.
„Tuos santykius galima turėti viceministrų lygmeniu, bet tokiam dalykui reikalingas kažkoks ženklas ir iš Baltarusijos (…). Jokio teigiamo ženklo iš anos pusės net nėra. Jie (Minsko režimas – ELTA) dabar nori tiesiog padaryti tai, ką seniai svajojo – susitikimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, kad legitimizuotų savo buvimą Baltarusijos valdžioje“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo S. Skvernelis.
„Šiuo atveju, nesant jokių ženklų, jokių indikacijų, geros valios, daryti kažkokius žingsnis iš Lietuvos pusės, man atrodo, būtų tam tikras pralaimėjimas“, – pabrėžė jis.
Taip jis kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Remigijui Motuzui užsiminus apie svarstomą viceministrų lygio susitikimą su Baltarusija. Tiesa, vėliau politikas poziciją patikslino, pabrėždamas, kad toks susitikimas dabar neplanuojamas, o jeigu ir būtų – tam reikėtų turėti aiškią darbotvarkę, be to, jis turėtų įvykti „neutralioje šalyje“.
Baltarusija susitikimo su Lietuva užsienio reikalų ministrų ar viceministrų lygmeniu siekia nuo pernai, kai suaktyvėjo kontrabandinių balionų, siunčiamų iš šios šalies, antplūdis.
Neatsitraukia nuo pozicijos dėl S. Cichanouskajos
Savo ruožtu S. Skvernelis neatsitraukia nuo anksčiau šią savaitę išsakytų teiginių dėl Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos.
Interviu naujienų portalui „Delfi“ parlamentaras teigė turįs informacijos apie tai, kad S. Cichanouskajos biurui persikėlus iš Vilniaus į Varšuvą valdantiesiems atsivers galimybė gerinti santykius su Baltarusijos režimu, o apie tai neva buvo informuota ir pati S. Cichanouskaja.
„Čia, matyt, jokios paslapties nėra. Pagal socialdemokratų reakcijas, klausimas yra jautrus ir taiklus. Aš tiesiog išdėliojau tą informaciją, kurią turiu, kad tai nebuvo slepiama nuo ponios S. Cichanouskajos, kad jie (valdantieji – ELTA) galvoja arba norėtų turėti geresnius santykius su Baltarusija“, – teigė politikas.
Tiesa, pats S. Cichanouskajos biuras Eltai nurodė neturįs informacijos apie tariamus valdančiųjų siekius šiltinti santykius su Minsko režimu.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė, reaguodama į šiuos S. Skvernelio pareiškimus, ragino jį „sugrįžti į realybę“. Valdantieji socialdemokratai siūlė S. Skverneliui susilaikyti nuo spekuliacijų Baltarusijos tema.
Šį mėnesį naujienų agentūrai AFP keli S. Cichanouskajos komandos nariai pranešė apie ketinimus persikelti iš Lietuvos į Lenkiją. Pranešta, kad apie tokius planus ji informavo ir mūsų šalies politikus, kai susitiko su Seimo laikinąja grupe „Už demokratinę Baltarusiją“.
S. Cichanouskajos diplomatinis patarėjas Denisas Kučinskis pripažino, jog „pokyčių bus“. Tiesa, jis pabrėžė, jog Vilniuje įsikūręs biuras toliau tęs darbą, nepaisant to, kur bus įsikūrusi lyderė.
Sprendimo keltis į Varšuvą pati S. Cichanouskaja oficialiai dar nėra patvirtinusi.
Skvernelis: paviešintas privatus susirašinėjimas atkleidžia Leonido Volkovo moralinį veidą
Šalies institucijoms konstatavus, kad rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo buvimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis sako, kad paviešintas opozicionieriaus susirašinėjimas atskleidžia jo moralinį veidą.
„Tas susirašinėjimas, kuris buvo paskelbtas privatus, kuris tikrai neturėjo turbūt patekti į viešą erdvę, bet pateko, tai atskleidžia tam tikrą moralinį veidą to asmens, kuris yra Lietuvoje. Bet ar tai yra teisės pažeidimai pagal galiojančius įstatymus – tarnybos nustatė, kad ne“, – sakė S. Skvernelis.
„Bet požiūris toks į kai kuriuos labai svarbius pareigūnus Ukrainos, kurie tikrai, manau, labai daug duoda, kad Ukraina šiandien geba gintis, tada į pačius atskirus to vadinamo Rusijos korpuso atstovus ir visa kita, kas yra pasakyta apskritai apie Ukrainą, tai turbūt tas moralinis veidas parodo, kad gal tam žmogui tikrai nebūtų čia komfortabilu būti Lietuvoje, kurios didžioji dalis gyventojų, man atrodo, besąlygiškai remia Ukrainą“, – kalbėjo politikas.
Anot S. Skvernelio, galbūt institucijų pateiktas vertinimas būtų kitoks, jei L. Volkovas tokius teiginius būtų išsakęs viešai.
Tačiau politikas pabrėžė, kad negalima bausti už mintis ir pagalvojimus.
„Jeigu taip padarytume, tai atsidurtume tų valstybių, kurias mes kritikuojame tarpe, kada už politinius anekdotus, už paplojimus – prisiminkim Baltarusiją – už paplojimą sulaikinėdavo asmenis“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, L. Volkovo teiginius apie Ukrainos karius Valstybės saugumo departamentas vertino sulaukęs Migracijos departamento kreipimosi.
Viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė sausio pradžioje buvusios Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso, Anos Tiron paviešintas pokalbis su Vilniuje gyvenančiu buvusiu bendražygiu L. Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi tariamu Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
Reaguodamas į šiuos teiginius Migracijos departamentas kreipėsi į VSD dėl papildomos konsultacijos apie galimą grėsmę valstybės saugumui bei paprašė pasisakymus įvertinti.
V. Kondratovičiaus teigimu, institucijos vertino ne tik L. Volkovo pasisakymus apie D. Kapustiną, bet ir „kitą informaciją“.
Pasirodžiusius opozicionieriaus teiginius prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS vadino primenančiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino žargoną, tuo metu premjerė Inga Ruginienė pareiškė besitikinti, kad jam bus panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.
L. Volkovas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Praėjusiais metais mirusio A. Navalno artimas bendražygis buvo nuteistas 18 metų kalėti.
Opozicionierius iš Rusijos išvyko 2019-aisiais, po to, kai valdžios institucijos iškėlė jam baudžiamąją bylą. Nuo 2021-ųjų Rusija yra jį įtraukusi į ieškomų asmenų sąrašą.
Užpernai kovo mėnesį L. Volkovas buvo užpultas Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam buvo sulaužyta ranka, sumušta koja.
