Socialdemokratai įvedė, socialdemokratai ir smarkiai reformavo. Nuo sausio įsigaliojo pakeitimai antrosios pensijų pakopos kaupimo fonduose. Be kitų naujovių, yra ir tai, kad žmonėms leista atsiimti pinigus.
Po pirmų dienų prašymų teikimo ažiotažo premjerė suskubo raginti neskubėti, ramiai pagalvoti, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė pati sėdo tiesiogiai konsultuoti žmonių. Klausimų ir atsakymų serija tęsėsi beveik valandą.
Privačių pensijų fondų atstovas tikisi, kad vienų atsiimamos sumos kitus paskatins pradėti kaupti, nes žmonės pamatys, kad uždirbta grąža visai nemenka. Bet ilgametė finansų analitikė didžiausia antrosios pakopos kliūtimi laiko anuitetą. Sako, žmones gąsdina, kad sukaupęs daugiau nei tam tikra suma visos jos negali gauti iš karto ir turi tenkintis kasmėnesinėmis išmokomis.
Užklausų antplūdis
Antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiančių žmonių užklausos pirmomis šių metų dienomis tiesiog užplūdo „Sodrą“. Sausio 2 d. jau buvo daugiau nei 100 tūkst. Strigo ir pensijų fondų valdytojų bankų sistemos.
Bet dabar antplūdis nuslūgo, nors užklausų srautas nemažėja.
„Jau nebesekame skaičiaus, kadangi tikėtina, kad po mėnesio, po kelių savaičių bus ir keli milijonai prisijungimų, žymiai daugiau nei Lietuvos gyventojų, nes vienas žmogus gali savo informaciją atsinaujinti ir šimtus kartų“, – paaiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Kodėl žmonės skuba atsiimti kauptas lėšas? Tarp įvardijamų priežasčių – ir nepasitikėjimas valstybe.
„Iš to 1,4 milijono dalis, beveik pusė, jau yra sustabdę. Ir jie tiesiog natūraliai jau parodė nepasitikėjimą sistema. Tai natūralu, kad jie, ko gero, ir bus tie pirmieji“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Pagrindinis dalykas, kad noriu paimti visus pinigus ir nenoriu dalintis su niekuo“, – LRT TELEVIZIJAI sakė vienas vyras. Paklaustas, ką su pinigais darys, pajuokavo: „Eisiu į kazino turbūt, pralošiu.“
Kita moteris sakė, kad sistemoms vis keičiantis nebegalima niekuo pasitikėti: „Tai aš geriau dabar investuosiu į namus ir paliksiu juos vaikams, o senatvėj kaip nors jau vaikai padės tada gal man.“
Tačiau yra ir neapsisprendusių.
Įmokos bus nuskaičiuojamos iki balandžio
„Sodros“ atstovė sako, kad dauguma jau žino, kad pinigus atgaus ne tą pačią sekundę, kai tik pensijų fondui pateiks prašymą nutraukti kaupimą. Bet yra nepatenkintų, kad nors prašymą pateikė, įmokos nuo jų algos vis tiek bus dar nuskaičiuojamos iki balandžio.
„Jeigu jau žmogus tvirtai apsisprendęs kaupime nedalyvauti ir nenori, kad įmokos būtų skaičiuojamos, jis kartu su prašymu nutraukti kaupimą gali pateikti prašymą laikinai stabdyti įmokų mokėjimą“, – pataria M. Kozič.
„Gyvenime reikia prisitaikyti prie aplinkybių, – guodžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė. – Mes sakėm, kad prašymai bus renkami visą ketvirtį, o iki kito ketvirčio 15 d. jiems bus išmokėti pinigai.“
Premjerė Inga Ruginienė ragino žmones neskubėti priimti sprendimo, trauktis iš privačių pensijų fondų ar visgi likti: „Nepabėgs apsisprendimo galimybė tiek išeiti, tiek pasilikti, nepabėgs. Tam turime dvejus metus pereinamojo laikotarpio. Ir tie, kas abejoja, turi laiko pasikonsultuoti.“
Atsakinėti žmonėms į jų klausimus nuotoliniu būdu šią savaitę sėdo pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Ministrė: reforma nieko negriauna
J. Zailskienė sako, kad vasarą priimta reforma nieko negriauna, o tik ramina aistras, dalis automatiškai įtrauktų žmonių esą tikrai pikti dėl to.
Kai prie socialdemokratų 2004 m. antroji pensijų pakopa atsirado, automatinio įtraukimo nebuvo.
„Ta sistema per laiką keitėsi. Ir kada galiausiai jau 2019 m. įvedė tą automatinį įtraukimą, va čia prasidėjo sistemos iškreipimas. Aš manau, dabar mes grąžinom savanoriškumą“, – sako ministrė.
Tačiau pensijų fondų valdytojai nori, kad pensijų fonduose kauptų kuo daugiau gyventojų, jie tai vadina „vakarietiška sistema“.
„Laisvė turbūt yra psichologiškai geras ir teisingas jausmas. Kalbant apie sistemą, tai yra tai, ką mes norime suformuoti apskritai Lietuvoje ir į ką norime orientuotis. O norime orientuotis į vakarietiškas sistemas, į geriausias pensijų sistemas, jose finansinio turto kaupimas yra masiškesnis“, – sako Investicinių ir pensijų fondų vadovas Vaidotas Rūkas.
Žmonės antrosios pakopos pensijų fonduose vidutiniškai sukaupę po 7 tūkst. eurų.
Pensijų fondų asociacijos vadovas sako, kad būtent atsiimamos sumos gali paskatinti iki šiol nekaupusius žmones pradėti tą daryti.
„Padidins pasitikėjimą, nes žmonės, ko gero, pirmą kartą galės susidurti su tikromis išmokomis, tai yra kad jau nebe virtualūs pinigai matomi ekrane, o žmones pasieks tikri pinigai“, – sako V. Rūkas.
Gąsdina anuitetai
Didžiulę patirtį finansų srityje turinti Daiva Rakauskaitė sako, kad svarbu tai, ar žmonės nori kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose, ar ne.
„Žmonės norėtų atsiimti savo pinigus, kad išvengtų anuiteto. Kai ateina pensinis amžius, jie tiesiog norėtų valdyti savo pinigus, o negalėtų“, – sako „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė.
Kadangi kai kurie pasitrauks ir pinigus atsiims, kiti – liksiantys kaupti – susirūpino, ar jie kaip nors nenukentės, ar jiems nepadidės administravimo mokesčiai.
Kad išmokėtų pinigus, pensijų fondai turi parduoti vertybinių popierių.
Vertybinių popierių rinkoje staiga padaugės. Ilgametė investuotoja sako, kad tai galėtų numušti jų vertę. Bet taip nutiktų, jeigu dauguma būsimų pensininkų pinigų būtų investuota Lietuvoje, bet dabar dauguma jų investuota užsienyje.
„Dėl to tokio efekto, matyt, nebus ir dėl to fondų vienetų vertė stipriai neturėtų nukristi, – tikina D. Rakauskaitė. – Prielaidų, kad liekantiems valdymo mokesčiai padidėtų, aš nematau.“
Tie, kas toliau kaups privačiuose pensijų fonduose, jau turės lankstesnes sąlygas nei buvusios iki šių metų.
Pavyzdžiui, prireikus jie galės stabdyti įmokas, o pradėti kaupti žmonės kviečiami savanoriškai, automatinio įtraukimo nebėra.
