Šimtų milijonų klausimas: ar didžiausia kriptovaliutų birža pasaulyje liks Lietuvoje?

Po Naujųjų Metų Lietuvoje liko tik trys europietišką kriptovaliutų reglamentą atitinkančias licencijas turinčios bendrovės ir tarp jų nėra populiaraus prekės ženklo „Binance“ padalinio „Bifinity“. Jei ši bendrovė nustotų vykdyti veiklą, Lietuva netektų vieno didžiausių mokesčių mokėtojų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, „Bifinity“ nuo 2022 metų į valstybės biudžetą yra sumokėjusi beveik 111 mln. eurų.

Pačios „Binance“ atstovai LRT.lt sakė, kad aktyviai siekia gauti Reglamento dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation, MiCA) licenciją ir toliau aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame regione. Bendrovė atsisakė patikslinti, ar šios licencijos siekia būtent Lietuvoje.

Lietuvos bankas nurodė, kad šiuo metu nagrinėja dar šešias paraiškas dėl paslaugų teikėjo licencijos, o iš viso buvo sulaukęs daugiau nei šimto prašymų iš beveik 60 įmonių.

„Lietuvos banko duomenimis, nei UAB „Bifinity“, nei „Binance“ neturi MiCA nustatyta tvarka išduotos licencijos, todėl jos neturi teisės teikti kriptoturto paslaugų Lietuvoje“, – rašoma centrinio banko atsakyme.

Savo ruožtu asociacijos „Crypto Economy Organisation“ viceprezidentas Gediminas Laucius apibendrino, jog Lietuva šiandien yra gana aiškiai apsisprendusi nebūti „kriptoturto paslaugų teikėjų rojumi“.

Priklausė garsiam turtuoliui

„Bifinity“ Lietuvoje įsteigta 2020 metais ir iki 2024 metų pabaigos tiesiogiai priklausė vienam turtingiausių planetos žmonių Changpeng Zhao. Leidinio „Forbes“ duomenimis, jo turtas siekia 78,8 mlrd. JAV dolerių, o žymiajame turtuolių sąraše vyras užima 23 vietą.

C. Zhao pastaraisiais metais turėjo teisinių problemų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėl nepakankamai veiksmingos kovos su pinigų plovimų programa jam teko sumokėti 4,3 mlrd. dolerių baudą ir praleisti 4 mėnesius kalėjime.

Vis dėlto Donaldas Trumpas pernai spalį jam suteikė malonę, o toks sprendimas buvo kritikuojamas atkreipiant dėmesį į su pačiu JAV prezidentu siejamų kriptovaliutų projektų ryšius su kitomis C. Zhao bendrovėmis.

Nuo 2025 metų netiesioginiai lietuviškosios „Bifinity“ akcininkai yra Kinijos piliečiai Lihua He ir Yulong Yanas. „Binance“ anksčiau yra komentavusi, kad šie asmenys yra jos įkūrėjų komandos nariai.

Šiuo metu „Bifinity“ vadovauja vokietis Jonas Sebastianas Juengeris. Įdomus faktas, kad 2022–2023 metais kurį laiką bendrovei vadovavo lietuvis Saulius Galatiltis, vėliau vadovavęs skandalingajai „Foxpay“.

„Sodros“ duomenimis, sausio 15 dieną „Bifinity“ turėjo 15 darbuotojų, kuriems lapkritį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 5914,65 euro (apie 3578 eurus į rankas).

Juridinių asmenų registro duomenimis, 2024 metais įmonė gavo 124 mln. eurų pajamų, uždirbo 62,2 mln. eurų pelno.

Pastaraisiais metais „Bifinity“ nuolat patenka tarp daugiausiai į VMI sąskaitą sumokančių mokesčių mokėtojų. Vien per 9 praėjusių metų mėnesius jos indėlis į biudžetą sudarė 31,5 mln. eurų, ji buvo 39-oje sąrašo vietoje.

Palyginimui, didžiausias šalies bankas „Revolut Bank“ per tą patį laikotarpį sumokėjo 41 mln. eurų mokesčių, „Swedbank“ – 110,3 mln. eurų, SEB – 103,7 mln. eurų. Tuo metu lietuviško kapitalo bankas „Artea“ per tą patį laikotarpį iždą papildė 28,8 mln. eurų, o „Urbo bankas“ – 4,3 mln. eurų.

VMI duomenimis, 2024 metais „Bifinity“ sumokėjo 27,6 mln. eurų mokesčių, 2023 metais – 9,2 mln. eurų, o 2022 metais – 42,5 mln. eurų.

Kas veikia legaliai

Lietuvos bankas skelbė, kad paskutinę praėjusių metų dieną MiCA licencijas Lietuvoje turėjo tik trys bendrovės. Tai – „Robinhood Europe“, „Nuvei Liquidity“ ir prekių ženklu „Coingate“ veikianti „Decentralized“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, netiesioginiai „Robinhood Europe“ savininkai yra amerikiečiai verslininkai Baiju Bhattas ir Vladimiras Tenevas.

„Nuvei Liquidity“ naudos gavėja nurodoma jos vadovė Gabrielė Juodelė, nors iš viso akcininkų struktūroje yra vienuolika bendrovių, registruotų Kanadoje, Kaimanuose, Gernsyje ir Kipre.

„Decentralized“ akcininkai per bendrovę „Supraposition“ yra Jonas Gilys ir Irmantas Bačiulis.

Palyginimui, maždaug prieš metus Registrų centro skelbiamuose Lietuvos juridinių asmenų, vykdančių virtualiųjų valiutų keityklos arba depozitinių piniginių operatoriaus veiklas, sąrašuose buvo galima rasti atitinkamai 367 ir 362 pavadinimus.

Lietuvos banko aiškinimu, kriptoturto paslaugas Lietuvoje šiuo metu gali teikti tik prieš tai paminėtos trys lietuviškos bendrovės. Be to, veikti Lietuvoje taip pat turi teisę kitose ES valstybėse licencijuoti kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie yra notifikuoti teikti paslaugas Lietuvoje.

LRT.lt paprašius pateikti tokių bendrovių sąrašą, Lietuvos banko atstovai pasidalino nuoroda į laikinąjį MiCA registrą. Jis sudarytas iš penkių sąrašų: kriptovaliutų turto baltųjų knygų sąrašo; su turtu susietų žetonų emitentų sąrašo; elektroninių pinigų žetonų emitentų sąrašo; įgaliotų kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašo ir reikalavimų nesilaikančių subjektų, teikiančių kriptoturto paslaugas, sąrašo.

Įgaliotų kriptoturto paslaugų teikėjų sąraše sausio 7 dieną buvo galima rasti iš viso 143 juridinius asmenis, registruotus Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Liuksemburge, Latvijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Švedijoje ir Slovakijoje. Visas sąrašas pateikiamas lentelėje.

Tuo metu reikalavimų nesilaikančių kriptoturto paslaugų teikėjų sąraše galima rasti 103 pavadinimus. Absoliuti dauguma jų – iš Italijos, tačiau yra ir po vieną iš Nyderlandų bei Slovakijos.

Lietuvos bankas LRT.lt priminė ne kartą informavęs, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui kriptoturto paslaugų teikimas, neturint MiCA reglamente nustatyta tvarka išduotos licencijos, bus laikomas nelegalia finansine veikla.

„Naudodamiesi licencijos neturinčių kriptoturto paslaugų teikėjų paslaugomis, vartotojai rizikuoja prarasti jiems priklausantį kriptoturtą ar pinigines lėšas. Šių paslaugų teikėjų veikla gali būti sustabdyta, o klientams gali kilti keblumų atsiimant turtą. Primename, kad Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų skundus ir sprendžia ginčus tik dėl teisėtai veikiančių subjektų teikiamų paslaugų“, – teigė centrinio banko atstovai.

Ar liks Lietuvoje?

„Binance“ atstovai teigė, kad dėl reguliavimo pokyčių keičiasi paslaugos, kurias „Bifinity“ teikia „Binance“ naudotojams. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną paskelbtame bendrovės tinklaraščio įraše nurodoma, kad tradicinėmis valiutomis vykdomas operacijas iš „Bifinity“ perims dvi kitos bendrovės.

„Harmoniie SAS“ (veikianti su „Ouitrust“ prekių ženklu), įgaliota Prancūzijos prižiūrėtojo, laikys lėšas eurais ir Danijos kronomis. UAB ZEN.COM, įgaliota Lietuvos banko, laikys lėšas Lenkijos zlotais ir kitomis palaikomomis valiutomis“, – skelbė bendrovė.

Komentare LRT.lt „Binance“ atstovai sakė, kad šie pakeitimai neturi įtakos naudotojų lėšų saugumui ar prieinamumui, o „Binance“ savo platformoje ir toliau teikia lėšų įnešimo, išėmimo ir konvertavimo paslaugas.

„Šie pakeitimai atitinka „Binance“ strategiją ES. „Binance“ aktyviai siekia gauti MiCA licenciją ir toliau aktyviai bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis visame regione.

Būdama didžiausia kriptovaliutų birža pasaulyje „Binance“ užtikrina, kad vertinimo procesas būtų atliekamas itin kruopščiai – tai sudaro tvirtą pagrindą ilgalaikei sėkmei, todėl esame susitelkę į tai, kad viską atliktume tinkamai. Neseniai gauta Abu Dabio pasaulinės rinkos licencija patvirtina „Binance“ gebėjimą atitikti griežtus pasaulinio masto reguliavimo, valdymo ir veiklos standartus“, – nurodė jie.

Rimtas žaidėjas

G. Laucius komentavo, kad jų asociacijai priklausanti „Binance“ yra solidus ir rimtas kriptovaliutų rinkos žaidėjas.

„Tai rodo ir sumokėti mokesčiai, – paminėjo jis. – Potencialas finansų ir mokesčių požiūriu, veiklos auginimo požiūriu buvo didelis. Tačiau šią dieną „Bifinity“ nėra tarp tų žaidėjų, kurie gavo licenciją Lietuvoje.“

Teisininkas pastebėjo, kad įgyvendindama MiCA reglamentą, Lietuva iš pradžių buvo pasirinkusi 5 mėn. pereinamąjį laikotarpį, kuris turėjo baigtis 2025 m. birželio 1 d.

„Tačiau Seimas priėmė Kriptoturto rinkų įstatymo pakeitimą ir tą terminą pratęsė 12 mėn. Taip ES šalių kontekste tapome per vidurį, ilgiausias terminas, kurį numatė reglamentas, yra 18 mėn.

Taigi, tas terminas pasibaigė ir nuo šių metų sausio 1 d. tie kriptoturto paslaugų teikėjai (anksčiau vadinosi virtualaus turto paslaugų teikėjais), kurie negavo licencijos (tai absoliučiai didžioji dauguma) Lietuvoje iš Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų, teikti su kriptoturtu susijusių paslaugų nebegali“, – pabrėžė jis.

G. Laucius nurodė, kad jeigu jie tai darytų, užsitrauktų administracinį pažeidimą.

„Be to, tai būtų licencijuojamos veiklos vykdymas neturint licencijos, o tai pagal Baudžiamąjį kodeksą galėtų užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Kitaip tariant, iš Lietuvos teikti kriptopaslaugų jie nebegali.

Ar gali vis dar vykdyti veiklą ES? Yra valstybių, kurios yra pasirinkusios ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, Lenkija (18 mėn.). Ten tie kriptopaslaugų teikėjai, kurie ir neturi iki šiol gavę MiCA licencijos, bet yra autorizuoti pagal senesnį reguliavimą, vis dar gali vykdyti veiklą.

Jie gali tam tikromis sąlygomis aptarnauti klientus iš kitų ES šalių, taip pat ir Lietuvos. Taip, įsijungia tam tikri ribojimai, galbūt jie negali Lietuvoje aktyviai vykdyti rinkodaros veiksmų, bet jei patys klientai parodo iniciatyvą įsigyti paslaugas, kol kas tie žaidėjai gali aptarnauti ir Lietuvos klientus. Tačiau tik per juridinius asmenis kitose ES šalyse“, – paaiškino „Crypto Economy Organisation“ viceprezidentas.

Pasirinko nebūti „rojumi“

G. Laucius dar pakomentavo, kad Lietuva šiandien yra pasirinkusi strateginę kryptį išlaikyti ir licencijas suteikti tik toms įmonėms, kurios iš tikro yra pasiruošusios investuoti į ekonominį turinį, pagrindinę būstinę Lietuvoje.

„Taip pat jos turi turėti nepriekaištingą pinigų kilmės įrodymo ir pagrindimo grandinę. Nacionalinio saugumo požiūriu turi būti priimtini galutiniai naudos gavėjai. Savaime suprantama, reikalingi ir kompetentingi žmogiškieji resursai, valdymas organizuojamas ir įgyvendinamas Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei tai tarptautinės įmonių grupės dalis, sprendimai turėtų būti gana savarankiškai priimami Lietuvoje, atitikti tiek ES, tiek Lietuvos teisės aktų reikalavimus“, – aiškino specialistas.

Pašnekovas apibendrino, kad Lietuva yra gana aiškiai apsisprendusi nebūti kriptoturto paslaugų teikėjų rojumi.

„Nebūti ta šalimi, kuri tuos žaidėjus trauktų čia maksimaliai žemai nuleisdama reikalavimų kartelę. Nenoriu pasakyti, kad yra kitos tokios šalys ES, bet Lietuva sau, kaip valstybė, atsakė, kad nedalyvaus tame „forum shoppinge“ (liet. kai bendrovės ieško palankiausios jurisdikcijos)“, – sakė G. Laucius.

Galbūt toliau mokės mokesčius

Savo ruožtu kriptovaliutų rinkos ekspertas Linas Kmieliauskas svarstė, kad kol kas sunku pasakyti, ar jau reikia ieškoti kaltų dėl galimo „Binance“ pasitraukimo iš Lietuvos.

„Sunku pasakyti, nežinant, kas iš tikrųjų vyko MiCA licencijavimo metu tiek iš „Bifinity“, tiek iš Lietuvos banko pusės. Čia gali būti įvairių variantų.

Kita vertus, bendrovė toliau vykdo veiklą, „Binance“ klientai gauna jos paslaugas (per kitas bendroves), tad gal ji ir toliau liks Lietuvoje, gaus pajamų ir mokės mokesčius. Pavyzdžiui, bendrovės darbuotojų skaičius pastaruoju metu nesikeitė. Bet vėlgi – čia gryna spekuliacija, nežinant, kas ir kodėl vyksta su licencijavimu, kokie tikrieji bendrovės planai. Kad Lietuvoje 2025 m. negaus licencijos, bendrovė, panašu, žinojo ir tam (arba tiesiog apsidraudimui) ruošėsi jau kuris laikas – klientai apie pokyčius buvo informuoti dar gruodžio viduryje“, – sakė naujienlaiškio apie bitkoiną „Dessenter“ įkūrėjas.

L. Kmieliauskas taip pat neskubėjo su išvadomis dėl viso sektoriaus likimo Lietuvoje.

„Sunku pasakyti, ar čia brendimas, ar tiesiog nelabai aišku, kiek iš tikrųjų pagrįstas sektoriaus trynimas. Licencijų prašė keliasdešimt bendrovių, vertintos gal apie dešimt, licencijas (kol kas) gavo tik trys. Gali būti, kad Lietuvos bankas toliau vertina likusius prašymus ir šiemet matysime ir daugiau licencijuotų bendrovių, gal net ir tą pačią „Bifinity“, – pridūrė pašnekovas.