Tik po keliolikos pokalbių moteris gavo darbą: įtaria, kad už durų likdavo dėl mažo vaiko

Mažus vaikus auginantys tėvai vis dar susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, neslepia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Darbuotojai pasakoja apie darbo pokalbiuose jiems užduodamus klausimus, kas ligos atveju prižiūrės atžalą ir pan. Personalo atrankų specialistai tokias situacijas vadina pavienėmis, o darbdaviai pabrėžia – klausti apie kandidato šeiminę padėtį apskritai draudžiama.

Sulaukdavo klausimų apie vaiką

Po vaiko priežiūros atostogų Deimantė nusprendė palikti iki tol turėtą darbą ir pradėjo ieškoti naujo. Ji – beveik 15 metų patirtį pardavimų srityje sukaupusi specialistė. Kaip sako pati, tokia patirtis darbo rinkoje paprastai yra vertinama. Vis dėlto susirasti darbą po vaiko priežiūros atostogų pasirodė sudėtingiau, nei ji tikėjosi.

„Kol neturėjau vaikų tokių problemų nekildavo. Kai nusprendžiau grįžti į darbo rinką ir liepos viduryje pamažu ėmiau ieškotis darbo, mano paieškos truko ne taip jau ir trumpai, kaip aš vertinu – pasiūlymą gavau spalio pradžioje“, – su LRT.lt savo patirtimi dalijosi Deimantė.

Per kelis mėnesius pašnekovė teigė turėjusi per 12 darbo pokalbių. Su daugeliu įmonių jų buvo ne po vieną – pirmiausia su atrankų konsultantais, vėliau su darbdaviais tiesiogiai.

Nors dalis kontaktų, pasak moters, atrodė perspektyvūs, nemažai įmonių jai tiesiog nebeatsakė, todėl tekdavo pačiai skambinti aiškintis priežastis. Atsakymai, anot Deimantės, dažniausiai būdavo lakoniški.

„Pasakydavo, kad rado geriau reikalavimus atitinkantį kandidatą. <...> Nors kai kuriose pozicijose visus reikalavimus atitikdavau ar net būdavau pliuse. Tai nežinau, ar čia tas vadinamasis over qualified variantas, ar kitos priežastys“, – pažymėjo Deimantė.

Kadangi iš gyvenimo aprašymo buvo matyti, kad ankstesnėje įmonėje moters darbo laikotarpį buvo pertraukusios vaiko priežiūros atostogos, per pokalbius ji sako sulaukdavusi klausimų ir apie atžalą.

„Klausdavo, kokio vaikas amžiaus. Kai kurie klausdavo, ar jau eina į darželį, ar gali tekti imti nedarbingumą. Viena įmonė tiesiogiai atsakė, kad „va neramu tik dėl šito, visa kita būtų kaip ir gerai“, – tikino Deimantė.

„Bet kaip ir neturi pagrindo sakyti, kad manęs būtent dėl to [dėl vaiko] nepriėmė. Kai kur tu gali tik įtarti, nes reikalavimus kaip ir turėčiau visiškai atitikti, bet kažkodėl nepaima“, – pridūrė ji.

Galiausiai, po kelių mėnesių paieškų ji sulaukė darbo pasiūlymo. Šįkart, pasak jos, darbdaviui dėl mažo vaiko jokių abejonių nekilo.

„Laikas tiksi, vaikas pradėjo lankyti darželį, norėjosi užsiimti kokia nors veikla, o ir finansiniai reikalai, įvairiausi planai spaudžia“, – apie įtampos kupiną laikotarpį pasakojo moteris.

Nuostata, kad tėvai – „rizikingi“ darbuotojai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė taip pat pastebi, kad mažus vaikus auginantys tėvai vis dar susiduria su diskriminacija darbo rinkoje.

„Darbuotojai pasakoja apie darbinantis užduodamus klausimus, ar ras kas prižiūrės vaiką ligos atveju, ar galės dirbti visu etatu, ar nereikės dažnai išeiti dėl darželio ar gydytojo vizito. Tokie klausimai iš anksto sukuria įspūdį, kad tėvai – ypač mamos – yra „rizikingi“ darbuotojai, o tai yra diskriminacinė nuostata“, – LRT.lt sako D. Jakutavičė.

Ši problema, pasak LPSK vadovės, ypač ryški sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje, kur itin trūksta specialistų, pasak D. Jakutavičės, darbuotojoms, turinčioms vaikų, neretai užkertamas kelias ne tik įsidarbinti, bet ir pereiti į kitą pareigybę toje pačioje įstaigoje.

„Štai viena medicinos įstaigos darbuotoja pasakojo, kad norėdama pereiti į geresnį darbą (darbą dienomis, o ne budėjimais) susidūrė su nuostata, kad ji, turinti tris vaikus, nuolat turės nedarbingumą, nes vaikai dažnai sirgs“, – pasakojo LPSK vadovė.

Kita vertus, D. Jakutavičė pripažįsta, kad diskriminacijos mastai skirtinguose sektoriuose itin skiriasi. Viešųjų paslaugų įmonėse tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, šilumos ūkyje ar komunalinių paslaugų sektoriuje, kur ypač trūksta jaunesnių specialistų, diskriminacija pagal šeiminę padėtį pasitaiko gerokai rečiau.

„Darbdaviai supranta, kad kiekvienas darbuotojas yra svarbus ir verta prisitaikyti prie jo šeiminių įsipareigojimų. Toks požiūris turėtų tapti norma visoje Lietuvoje, nes tėvystė neturi būti kliūtis dirbti ar siekti profesinio augimo“, – pabrėžė ji.

Akcentuoja patirtį ir kompetenciją

Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sako, kad jei anksčiau mažus vaikus auginančių tėvų diskriminacija darbo rinkoje ir buvo juntama, tai po pandemijos, anot jo, likę tik pavieniai atvejai.

„Dabartinė Lietuvos darbo rinka gerai subalansuota, tad pasirinkimo pusiausvyra yra panaši, o tam tikrų darbo pozicijų atžvilgiu didesnį svertą rinktis norimą poziciją turi darbuotojai. Tokiu atveju darbdaviai tiesiog ieško gero specialisto su tinkamu kultūriniu atitikimu, o šeiminės padėties detalės neturi jokios svarbos“, – akcentuoja K. Blaževičius.

Personalo atrankų įmonės vadovas patikina, kad įprastai darbdaviai vertina patirtį ir kompetenciją. „Nesame turėję atvejo, kai darbdavys pasirinko mažiau kompetentingą specialistą ar vadovą vien dėl to, kad jis ar ji neturėjo mažamečių vaikų“, – pažymėjo K. Blaževičius.

Jo manymu, darbdaviai turėtų atvirai komunikuoti su kandidatu apie darbo grafiko griežtumą ar, pavyzdžiui, komandiruočių poreikį. Tuomet ir pats kandidatas, turintis mažamečių vaikų, gali įvertinti, ar tokios darbo sąlygos jam būtų tinkamos.

„Bet kuriuo atveju mes dažniausiai matome, kad tai yra ne šeiminės padėties, o požiūrio į darbą klausimas. Esame turėję ne vieną atvejį, kai darbdavys nusprendžia įvesti visišką nuotolinio darbo opciją ir jauniausi įmonės darbuotojai be vaikų visiškai išnaudoja šią opciją, nei vaikus auginantys specialistai, kurie vis tiek dalį dienų savanoriškai renkasi atvykti į biurą“, – pasakoja K. Blaževičius.

Darbuotojų atrankas atliekančios įmonės „Alisa Management Laboratory“ vadovė dr. Alisa Miniotaitė taip pat pažymi, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog turint vaikų susirasti darbą yra sunkiau.

„Yra įvairių organizacijų ir jų vedlių. Tikrai yra vadovų, kurie šiuo klausimu yra „užsiciklinę“ ir priešiškai žiūri į jaunas mamas. Bet ne tėčius – jaunas tėtis tokiam darbdaviui signalizuoja, kad šis darbuotojas dirbs daug, nes jo fiksuoti kaštai išaugo – turi išlaikyti šeimą“, – pastebi A. Miniotaitė.

„Aišku, kad darbdavio nedžiugina, kad jaunas tėvas ar mama ims mamadienius, tėvadienius, nedarbingumo dėl vaiko ligos dienas ar dirbs iš namų, nes turi rūpesčių namuose. Niekaip darbas iš namų prižiūrint mažus vaikus neprilygsta ramiam darbui biure“, – taip pat pažymi ji.

Grįžtant po motinystės atostogų, ekspertė pataria arba pasirinkti organizaciją, kuriai tokios sąlygos tinka – dažniausiai tai valstybės tarnyba arba viešojo sektoriaus įstaigos, – arba kruopščiai apgalvoti, kaip bus sprendžiami įvairūs su darbu susiję klausimai.

„Tarp tokių klausimų ir apsisprendimas bei savęs pozicionavimas, ar aš atsiduosiu karjerai, profesiniam gyvenimui, ar mano prioritetas bus šeima, ar šių dviejų skirtingų sričių derinimas. Šis sprendimas lemia, kuriose organizacijose yra mano ateitis“, – akcentuoja ji.

Buvimo jauna mama ar tėčiu veiksnys, jei daro įtaką įdarbinimo sprendimui, A. Miniotaitės manymu, gali būti traktuojamas kaip diskriminacinis. Vis gi atsakingam darbdaviui rūpi Lietuvos gerovė ir socialinė atsakomybė, sako ji.

Neturi teisės klausti apie šeiminę padėtį

Reaguodama į atvejus, kai tėvai vis dar jaučiasi diskriminuojami darbo rinkoje dėl mažų vaikų, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus darbdavys neturi teisės klausti kandidato apie jo šeiminę padėtį, vaikų skaičių ar šeimos planus.

„Tai tiesiogiai draudžia tiek Asmens duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), tiek Lygių galimybių įstatymas, todėl tokie klausimai negali tapti nei atrankos kriterijumi, nei lemiamu sprendimo veiksniu. Atsakingi darbdaviai griežtai laikosi šių nuostatų, nes asmeniniai šeimos aspektai nėra ir negali būti darbo kompetencijų rodiklis“, – atkreipia dėmesį A. Maldutytė.

Ji antrina, kad didžioji dauguma darbdavių šiandien vertina ne šeiminę situaciją, bet tai, kokias kompetencijas žmogus atsineša į organizaciją – motyvaciją, žinias ir patirtį, ryžtą siekti bendrų tikslų ir tobulėti.

„Tėvystė ar motinystė savaime nėra trūkumas, o atvirkščiai – ji dažnai ugdo gebėjimą planuoti laiką, operatyviai spręsti problemas ir veikti esant didesniam stresui“, – apibendrina A. Maldutytė.