Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribos didinimas smulkiam verslui būtų brangi priemonė valstybės biudžetui.
Anot jo, tai galėtų būti svarstoma įtraukiant kitas priemones, kurios atsvertų galimus biudžeto pajamų netekimus.
„Yra dvejopas klausimas – iš vienos pusės, Europos Komisijos leidimo dabar net nereikia, iki 85 tūkst. eurų ta riba galėtų būti didinama, iš kitos pusės – mūsų ministerijos vertinimas, kad tos ribos kėlimas, kiekvienas 10 tūkst. pakėlimas kainuoja 12 mln. eurų“, – susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį sakė ministras.
„Pagal mūsų skaičiavimus, tai būtų ganėtinai brangi priemonė, gerų aspektų joje taip pat yra, tad šitos lėkštutės ir svoriai yra panašūs“, – pridūrė jis.
Anot ministro, norint didinti PVM mokėtojo ribą reikėtų įvertinti verslo, pavyzdžiui, mažųjų bendrijų, apmokestinimo spragas.
„Pavyzdžiui, mažosios bendrijos, jei „Sodros“ įmokos bazė būtų padidinta nuo 50 iki 90 proc., tai kažkokios analogiškos priemonės galėtų būti įpintos, kad išsverti tą teigiamą naudą ir neigiamą. Manau, apie tai galima kalbėti, diskutuoti, bet bandant išlaviruoti ir rasti konsensusą, ne taip, kad viena pusė kažką gauna, kita netenka“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad komitetas nėra priėmęs bendro sprendimo, ar reikėtų keisti PVM mokėtojo ribą. Anot jo, apie tai gali būti diskutuojama, kai bus svarstomas kitų metų valstybės biudžetas.
Jis taip pat teigė, kad pirmiausia reikėtų sumažinti verslo rūšių skaičių.
„Nematau reikalo dabar didinti, jei pasižiūri, jau kelias parlamentines kontroles darėm, tos ribos jei tik nustatai 45 tūkst., tai ties 45 tūkst. viskas „lūžta“, ir po to dingsta, jei 60 tūkst. – irgi... Manau, turėtume pirmiausia verslo rūšių kiekį sumažinti, tada gal būtų galima sudėlioti ir tas ribas normaliau“, – BNS antradienį sakė A. Sysas.
BNS birželį rašė, kad „aušriečiai“ siūlė PVM mokėtojo ribą didinti iki 50 tūkst. eurų. Jų teigimu, smulkieji verslininkai bus labiau motyvuoti plėsti veiklą, nes daugiau pajamų galės būti apmokestinama paprastu fiksuoto dydžio mokesčiu. Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė „lubas“ kilstelti iki 55 tūkst. eurų.
Dabar PVM mokėtojo riba yra 45 tūkst. eurų – iki šios ribos pajamos verslo liudijimų turėtojams dabar nėra apmokestinamos, mokamas tik fiksuotas pajamų mokestis, prilyginamas verslo liudijimo kainai – suma priklauso nuo pasirinktos veiklos rūšies ir gali svyruoti nuo vieno euro iki 720 eurų per metus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2024 metais su verslo liudijimais bent vieną dieną veikė 101,3 tūkst. gyventojų, 2023 metais – 99,7 tūkst., o 2022 metais – 93,8 tūkst.
Finansų ministras: ministerijų lėšų taupymo planai bus pasiekti
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad visos ministerijos pasieks Vyriausybės nustatytą išlaidų taupymo tikslą, kuriuo siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą.
„Iš tiesų, biudžete yra tie sutaupymai, bus pasiekti“, – antradienį susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija teigė ministras.
„Vienos ministerijos ganėtinai greitai pasidarė (planus – ELTA). (...) Visoms galioja, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją. Man atrodo, kad visos padarė“, – tęsė jis.
Premjerė praėjusią savaitę teigė, kad ministerijos savo išlaidų mažinimo planus pateiks artimiausiomis savaitėmis.
Pagal Vyriausybės patvirtintą 2026-2028 metų biudžeto projekto rengimo planą, visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, iškeltas tikslas nuo kitų metų po 5 proc. susimažinti išlaidas, taip prisidedant prie didesnio gynybos finansavimo.
Ministerijos įpareigotos peržiūrėti išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms.
Kuro akcizų suvienodinimas su Lenkija – sunkiai įsivaizduojamas
Verslui raginant mažinti dyzelinio kuro akcizus ir, be kita ko, suvienodinti juos su kaimyninių šalių kaina, finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia nematantis galimybių įgyvendinti tokią idėją.
Pasak jo, susitarti dėl vienodo akcizo su Lenkija būtų sudėtinga dėl skirtingų valiutų, kintančio zloto kurso.
„Su Lenkija ganėtinai sunkiai įsivaizduoju sutarimą. Be abejo, galėtume bandyti prisitaikyti, bet sugaudyti Lenkiją ir jų plaukiojantį zloto kursą būtų labai didelis iššūkis. Klausimas, kokia iš to nauda“, – antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
„Nemanau, kad būtų gera praktika bandyti prie Lenkijos prisitaikyti, nes jie tiesiog turi plaukiojantį kursą“, – pridūrė jis.
Taip K. Vaitiekūnas kalbėjo paklaustas, ar svarstoma suvienodinti kuro akcizus su kaimyninėmis šalimis – to dar šių metų balandį prašė daugiau nei 20 verslo organizacijų, raginusių pristabdyti 2026 metais numatomą dyzelino akcizo didinimą ir susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl jų suderinimo.
Ministras pabrėžė, kad akcizus turėtų kelti ir pati Lenkija: „Tos lenktynės šiek tiek vyksta, lenkai yra iškomunikavę, kad akcizas turės didėti.“
„Matome, kad pas juos vėl didžiulis biudžeto deficitas“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Transporto verslo ir degalinių atstovai praėjusią savaitę paragino valdžią dyzelino akcizą mažinti nuo 52 iki 44 centų už litrą, kad jis būtų konkurencingesnis su kitomis šalimis bei vežėjai vėl piltųsi degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje.
K. Vaitiekūnas po koalicijos tarybos posėdžio praėjusį ketvirtadienį tvirtino, kad valdančiosios koalicijos partneriai sutarė, jog dyzelino akcizo didinimas būtų atidėtas vieneriems metams.
Premjerė Inga Ruginienė praėjusį trečiadienį sakė, kad sumažinti akcizą būtų sudėtinga.
Vyriausybė yra linkusi kitąmet anksčiau numatytą dyzelino akcizo didinimą atidėti 2027 metams. Ministras interviu BNS kiek anksčiau sakė, kad jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. eurų pajamų.
