Prienai siekia tapti kurortine teritorija. Kad atitiktų keliamus reikalavimus, savo lėšomis savivaldybė jau pradėjo projektuoti būsimą viešbutį. Viliasi, kad kurortinės teritorijos statusas pritrauks investicijų, sukurs darbo vietų. Turizmo ekspertai sako – kurortinės teritorijos vardas žinomumą didina, tačiau, norint sulaukti turistų, vien vardo neužtenka.
Skulptoriaus Luko Šiupšinsko skulptūra „Asmenukė prie Nemuno“ Prienuose apžvalgos aikštelėje pastatyta prieš porą metų. Savivaldybė viliasi, kad tikrų asmenukių tiek prie skulptūros, tiek prie Nemuno tik daugės, Prienams nusprendus siekti kurortinės teritorijos statuso.
„Prienai yra išskirtinėje vietoje, prie Nemuno kilpų, daug gamtos, žalumos, dėl to galvojame, kad reiktų išnaudoti savo galimybę. Dar vienas mūsų privalumas – kad neturim pramonės taršos, miestas švarus, žalias“, – sako Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.
Prienų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, turistų mieste daugėja. Pernai lankėsi apie 2 tūkstančius. Atvyksta ir iš Lietuvos, ir iš užsienio, dažniausiai sustoja trumpam – kelioms valandoms, pusdieniui.
„Šiais metais sulaukėme nemažai turistų iš Vokietijos. Kas stebina, tai vyresnio amžiaus žmonės mėgsta keliauti dviračiais ir daug laiko praleisti gamtoje“, – teigia Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė.
Savivaldybė jau pradėjo rengti dokumentus paraiškai teikti. Kurortinėse teritorijose bent 50 procentų ploto turi užimti rekreacinės zonos, privalomas ir paplūdimys ir kempingas, keliami reikalavimai dėl taršos, privalomi pėsčiųjų, dviračių, sveikatingumo takai lankytiniems objektams pasiekti.
Viešbutis, kaip ir sanatorinio gydymo ar maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos, numatyti tarp reikalavimų.
Viešbučio statybai verslininkų neprikalbinusi Prienų savivaldybė 60 vietų viešbučio projektą ruošia savo jėgomis.
„Šiais metais mes jį pabaigsim ir tada su verslu tarsimės. Kai jau turim projektą, jiems pasiūlysim realizuoti“, – sako meras A. Vaicekauskas.
Kurortinės teritorijos statuso siekia ir daugiau gyvenviečių. Molėtai tokį kreipimąsi jau yra pateikę. Į kurortinę teritoriją ketina pretenduoti ir Plateliai.
Dėl kurortinės teritorijos statuso sprendžia Vyriausybė. Ar atitinka reikalavimus, vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Reikalavimų aprašas dabar keičiamas. Anot ministerijos, viena dažniausių kliūčių – aplinkkelio reikalavimas, kuriuo kurortinę teritoriją aplenktų tranzitinės transporto priemonės.
„Reikalinga išsamesnės analizė, kiek tas regionas, ta dalis, ta būsima kurortinė teritorija gali pasiūlyti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Anot turizmo ekspertų, kurorto ar kurortinės teritorijos statusas prisideda didinant vietovės žinomumą gali atstoti kokybės ženklą, tačiau, norint gausesnių turistų srautų, vien to neužtenka.
„Vietinio turizmo tyrimai rodo, kad šiandienos keliautojai keliauja ne dėl vietovės, o idėjos, pati idėja gali inspiruoti kelionę, pavyzdys – iš Vilniaus į Biržus paragauti alaus skonio ledų“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Jolanta Masiulienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Taip pat penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalina ir rajono savivaldybė (Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos) bei Kauno rajono savivaldybė (Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos).
