Nuo sausio 1 d. visi tiesiogiai klientus aptarnaujantys užsieniečiai – įskaitant kurjerius, pavežėjus, grožio specialistus ir kitus – turės bendrauti lietuvių kalba. Verslo atstovai sako, kad užsieniečiai lanko lietuvių kalbos kursus ir ruošiasi naujiesiems reikalavimams. Tiesa, klausimų bendruomenei kelia siūlymas juos griežtinti.
Turės klientus aptarnauti lietuviškai
Tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius ir juos samdančias įmones klientus nuo 2026 m. sausio 1 d. aptarnauti lietuvių kalba 2024 metų spalį įpareigojo Seimas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. tiesiogiai paslaugas teikiantys užsieniečiai privalės aptarnauti klientus lietuvių kalba.
- Kai kurios įmonės teigia, kad užsieniečiai jau lanko lietuvių kalbos kursus, o platformos pritaikys procesus, kad tik kalbos reikalavimus atitinkantys darbuotojai galėtų tęsti darbą.
- LRT.lt kalbinta mokslininkė pabrėžia, kad kalbos mokėjimas svarbus ne tik klientų aptarnavimui, bet ir integracijai į visuomenę, o skirtingose profesijose reikia skirtingo žodyno ir įgūdžių.
Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokia nuostata padės užsieniečiams geriau įsilieti į Lietuvos visuomenę ir paskatins juos išmokti bent šnekamosios kalbos. Parlamentarai pabrėžė – Lietuvos gyventojai turi teisę būti aptarnaujami lietuvių kalba.
2021 m. Valstybės duomenų agentūros skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, kad rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba.
LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 8 iš 10 lietuvių mano, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą.
Kalbos mokėjimas – žmogaus atsakomybė
Kaip žinia, reikalavimas klientus aptarnauti lietuvių kalba palies ir kurjerius. Mindaugas Liutvinskas, „Wolt“ viešosios politikos vadovas Baltijos šalims, sako, kad kurjeriai-partneriai yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl lietuvių kalbos mokėjimas pirmiausia yra jų pačių atsakomybė.
Savo ruožtu platforma tikina siekianti kurjeriams-partneriams padėti ir informuoti juos apie prieinamus išteklius ir galimybes mokytis lietuvių kalbos, galinčias palengvinti jų veiklą ir integraciją.
„Šiuo metu „Wolt“ tiesiogiai neorganizuoja lietuvių kalbos kursų, tačiau svarstome apie papildomas iniciatyvas bendrovės lygiu, kurios padėtų kurjeriams-partneriams geriau pasirengti įsigaliosiantiems naujiems reikalavimams ir tobulinti bazinius lietuvių kalbos įgūdžius“, – pažymėjo M. Liutvinskas.
Vyriausybei priėmus sprendimą dėl reikalaujamo lietuvių kalbos lygio, įmonė pritaikys savo procesus taip, kad „tik šiuos reikalavimus atitinkantys kurjeriai-partneriai galėtų tęsti bendradarbiavimą su platforma“, – pabrėžė M. Liutvinskas.
Jau pradėjo kursus
Tuo metu įmonė „Bolt“ nurodo užmezgusi partnerystes, kurios suteikia platformos partneriams galimybę lankyti lietuvių kalbos kursus. Pirmieji partneriai kursus jau pradėjo.
Vis dėlto jau nuo kitų metų užsieniečiams įsigaliosiantis reikalavimas klientus aptarnauti lietuvių kalba, „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovo Laimono Jakščio pastebėjimu, turės neišvengiamą poveikį visam paslaugų sektoriui.
„Bus paveikti ne tik su tokiomis platformomis kaip „Bolt“ bendradarbiaujantys partneriai, bet ir medicinos personalas, konsultantai, pardavėjai, barmenai, padavėjai, siuntų kurjeriai ir grožio specialistai.
Nepaisant to, vis dar nėra patvirtinto įgyvendinančio teisės akto, kuriame būtų nustatytas reikalingas kalbos mokėjimo kategorijos lygis“, – antrino L. Jakštys.
Įsigaliojus naujoms nuostatoms, jo manymu, dabartinių kalbos egzaminų skaičius ir dažnis būtų nepakankamas.
„Šiuo metu žmonės net nežino, kuriam kalbos mokėjimo lygiui reikia ruoštis. Tai, kad iki šiol nėra patvirtintos praktinės detalės, kaip bus vykdomas Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas, kitąmet didelei daliai užsieniečių gali užkirsti kelią užsidirbti“, – LRT.lt apibendrino L. Jakštys.
Aukštesnio lygio kalbos mokėjimas – gyvenant šalyje ilgiau nei dvejus metus
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija LRT.lt informavo pateikusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma įvesti bazinę valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, atitinkančią lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.
Taip pat siūloma, kad užsieniečiams, kurie Lietuvoje parduoda prekes ar teikia paslaugas, 2 metus nuo gyvenamosios vietos Lietuvoje registravimo užtektų mokėti valstybinę kalbą A1 lygiu.
Praėjus 2 metų terminui, pasak ministerijos, Lietuvoje norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą bent A2 lygiu. Tokie pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
„Šiuo metu Lietuvoje pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (A2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams ir pan.), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su klientais“, – redakcijai atsiųstame atsakyme nurodė ministerija.
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 kalbos mokėjimo lygis) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti.
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, mokytojams, aviacijos specialistams, jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams ir panašiai.
„Išimtis mokėti valstybinę kalbą taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą, į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai“, – akcentavo ministerija.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė LRT.lt teigia, kad būtent dėl šių griežtesnių kalbos mokėjimo reikalavimų kyla neaiškumų.
„Pritariame, kad lietuvių kalbą reikia mokėti. Klausimas, kaip, kada ir ką. Nes dabar jau reikės išmokti per tuos dvejus metus ir mums kyla daug neaiškumų. <...> Manome, kad kai kuriems nekvalifikuotiems darbuotojams reikalavimai per dideli“, – pažymėjo asociacijos vadovė.
„Buvo sutarta, kad užtenka A1 lygio. Vyksta kaitaliojimai, ir mums, kaip verslui, nėra aiškumo“, – pridūrė ji.
Šio sektoriaus darbuotojai, E. Šiškauskienės teigimu, jau buvo pradėję mokytis lietuvių kalbos A1 lygiu.
„Aišku, tų mokymų ir kursų trūksta. Bet yra aiški takoskyra, kurie nori pasilikti gyventi. Jie kabinasi, mokosi, yra daug gana puikiai kalbančių ukrainiečių <...> O tokie, kurie, matosi, dar dairosi į Vakarus, aišku, jiems ta kalba nelabai įdomi ir čia labai greitai pasimatys, kas nori likti, kas ne“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Klientus pasitinka rusiškai
Paklausta, ar, jos manymu, galimybės paslaugas teikiantiems migrantams mokytis lietuvių kalbos yra pakankamos, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. Eglė Gudavičienė pripažįsta – laisvos vietos užsipildo gana greitai, ypač, jei kursai būna finansuojami ir dalyviams už juos nereikia mokėti.
Vis dėlto, jos pastebėjimu, pastaruoju metu galimybės migrantams mokytis lietuvių kalbos išsiplėtė. Kursus organizuoja savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, privačios kalbų mokyklos, aukštosios mokyklos. Siūlomi įvairūs lygiai, mokymasis gyvai ir nuotoliu.
„Poreikis yra didelis, čia gyvenantys užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos, – bent jau taip atrodo iš universiteto kursuose besimokančių asmenų skaičiaus. Bet nesu tikra, ar esame lengvai pasiekiami ir prieinami paslaugas teikiantiems migrantams. Galbūt vienas kitas mus susiranda. Labai priklauso, kaip jie atvyko į Lietuvą, kokioje aplinkoje gyvena, ar turi kontaktų su darbdaviu, su kitais lietuviais. Galų gale, kokie jų tolesni planai – likti Lietuvoje ar vykti toliau į Vakarus“, – svarstė E. Gudavičienė.
Atsakydama į klausimą, kiek laiko užtrunka įgyti pakankamą lietuvių kalbos lygį klientų aptarnavimui, mokslininkė pabrėžia, kad tai priklauso nuo profesijos ir darbo srities. Vis dėlto pačiam žemiausiam A1 lygiui pasiekti reikia 100–120 valandų, A2 – papildomai tiek, pastebi ji.
Tiesa, E. Gudavičienė atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, kurjeriams, pavežėjams reikalingas daug siauresnis žodynas.
„Jų darbe vartojama kalba yra labai fraziška: Laba diena. Čia jūsų užsakymas. Kur važiuosite? Prašom sustoti. Ir pan. Jų bendravimas su klientais apsiriboja mandagumo frazėmis, pasikartojančiais pasakymais. Tokios komunikacijos galima išmokti per trumpesnį laiką, tik reikia praktikos“, – pažymėjo lituanistė.
O štai grožio srities specialistams, anot E. Gudavičienės, jau nepakaktų pagrindinių frazių, jiems reikia specializuoto žodyno, išmanyti lietuvių kalbos gramatiką.
„Juk dirbama su įvairiomis medžiagomis, taikomos skirtingos technikos. Neteisingai pasakyta ir suprasta informacija gali turėti rimtesnių padarinių, sukelti alergiją, nepageidaujamą sveikatos būklę“, – dėstė Vilniaus universiteto docentė.
E. Gudavičienė akcentuoja, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra ne tik būtinas kasdienei komunikacijai ar klientų aptarnavimui, bet ir yra svarbus integracijos į visuomenę veiksnys.
„Vilniuje, Gedimino prospekte, yra gėlių parduotuvė. Viena joje dirbanti pardavėja pasitinka klientus rusiškai: pasisveikina, paklausia, ko norėtume, atsisveikina. <...> Kai vykstame į kitą šalį ir esame apsisprendę dirbti, juk prisitaikome – mokomės kalbos, ypač, jeigu darbas susijęs su klientų aptarnavimu. Kodėl Lietuvoje turi būti kitaip?“ – klausė ji.
