Namus pasistatę ir gėlo vandens gręžinius legalizuoti norintys naujakuriai teigia – procesas tapo galvos skausmu. Lietuvos geologijos tarnyba, atsakinga už gėlo vandens gręžinių pasų išdavimą, daliai savininkų leidimus išduoti vėluoja po keletą mėnesių, o dėl to vėluoja ir visi kiti teisiniai procesai, už kurių terminų nesilaikymą tenka pakloti nemažai pinigų.
Sprendimo laukė nuo kovo
Kaip nurodoma Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“, gręžinio pasą Lietuvos geologijos tarnyba išduoti turėtų per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos. Tiesa, motyvuotu Lietuvos geologijos tarnybos sprendimu leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dar iki 10 darbo dienų.
Visgi į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis, neseniai namą pasistatęs Mindaugas Plukys teigė, kad jam šis terminas užsitęsė gerokai ilgiau – legalizuoti savo gręžinį užtruko 4 mėnesius.
Pasak pašnekovo, gręžinį jo kieme įrengusi įmonė į Lietuvos geologijos tarnybą kreipėsi šių metų kovo 18 dieną, tačiau atsakymo sulaukė tik vasarai gerokai persiritus į antrą pusę. Be gręžinio paso M. Plukys nebūtų galėjęs atsiskaityti su banku ir registruoti pastato baigtumo.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Gręžinių pasų išdavimas vėluoja, daliai gyventojų dėl to sunku vykdyti įsipareigojimus bankui.
- Gręžinio pasas turėtų būti išduotas per 20 d. d., bet dėl išaugusio prašymų skaičiaus, stringa Lietuvos geologijos tarnybos darbas.
- Lietuvos geologijos tarnyba pabrėžia, jog norint pilnai užbaigti statybas, gręžinio pasas nėra būtinas.
- Teisininko Giedriaus Svidro teigimu, tokioje situacijoje svarbi aiški ir nuosekli komunikacija.
„Artėjo terminas, kai bankas reikalaus, kad atiduočiau visus popierius, kitu atveju man tektų pratęsti tą laikotarpį. Toks pratęsimas kainuoja apie 450 eurų. Nenorėčiau mokėti pinigų tik dėl to, kad Lietuvos geologijos tarnyba vėluoja jau 4 mėnesius“, – portalui LRT.lt savo istoriją pasakojo vyras.
Pasak M. Plukio, tarnybos atstovai jam aiškino, kad neužtenka resursų visoms užklausoms apdoroti.
Išties, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Lietuvoje galiojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris patvirtino laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikusią galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.
Aplinkos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime žiniasklaidai teigiama, jog per šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba sulaukė daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių. Didžioji dalis prašymų buvo pateikti tik pačioje laikotarpio pabaigoje, tad dėl paskutinės minutės antplūdžio susidarė didelis administracinis krūvis, o dalies paraiškų nagrinėjimas tebesitęsia ir gali užtrukti iki šių metų pabaigos.
Liepos pradžioje Seimas paskelbė, kad terminas pratęsiamas iki 2026 m. liepos 31 d.
Tiesa, Geologijos tarnybos pasiteisinimai M. Plukį ir kitus į panašią situaciją patekusius naujakurius guodžia mažai – vyro teigimu, apie pajėgumų trūkumą reikėjo galvoti prieš priimant įstatymą.
„Suprantama, kad Lietuvoje gręžinių yra daugiau nei darbuotojų, sėdinčių Lietuvos geologijos tarnyboje. Tačiau galėtų priimti daugiau žmonių arba bent jau informuoti, kada įregistruos, kada jau bus tas dokumentas“, – aiškino M. Plukys.
Jis pridūrė – dėl vėluojančio gręžinio paso nusikelia ir kitų dokumentų išdavimo terminas, mat pridavus namo baigtumą rezultatų sulauki ne iškart, ten lygiai taip pat vyksta svarstymas.
Krūvis išaugo kelis kartus
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos atstovų, įstatymu nustatyti pasų išdavimo terminai pakankami, kai paraiškų skaičius įprastas, tačiau šiuo metu susiduriama su išskirtine situacija – per pastaruosius mėnesius paraiškų skaičius išaugo keliasdešimt kartų, todėl gręžinių registracijos procesas užtrunka ilgiau nei įprastai.
„Galima palyginti: 2022 m. Lietuvos geologijos tarnyba iš viso gavo tik 546 prašymus, o šių metų sausį – jau 820, vasarį – 1 400, kovą – 2 350 ir balandį – net 3 600“, – statistiką pateikė Lietuvos geologijos tarnybos komunikacijos vadovė Jurgita Jasiūnienė.
Pasak jos, paraiškos nagrinėjamos iš eilės pagal jų pateikimo datą.
„Dėl be galo padidėjusio paraiškų ir prašymų skaičiaus įsiregistruoti gręžinį vėluoja ne tik įteisinamų, bet ir naujai įrengtų gręžinių registracija. Šiuo metu nagrinėjame maždaug kovo viduryje pateiktus prašymus dėl naujų gręžinių“, – pridūrė tarnybos atstovė.
Senų gręžinių legalizavimo tempą lėtina ir pačių gyventojų daromos klaidos – dokumentai užpildomi neteisingai, pasitaiko atvejų, kai dalies dokumentų trūksta.
„Tokiais atvejais Geologijos tarnybos darbuotojai paraiškų neatmeta ir asmeniškai susisiekę su pareiškėjais prašo informaciją papildyti. Šis darbas taip pat reikalauja laiko, bet gyventojai išvengia būtinybės iš naujo teikti paraišką ir procesą pradėti iš naujo“, – aiškino J. Jasiūnienė.
Nesusipratimų kyla ir įregistruojant naujus gręžinius.
Pasak ekspertės, naujai projektuojamus gręžinius privalo įregistruoti gręžinį įrengusi įmonė.
„Deja, yra paslaugos tiekėjų, piktnaudžiaujančių Nelegalių gręžinių įteisinimo įstatymu, tai yra įrengus naują gręžinį gyventojams pasakoma, kad jie gali patys tą gręžinį ir įregistruoti. Nors informuojame apie galimą piktnaudžiavimą ir primename būti atidiems, jau esame atmetę ne vieno gyventojo prašymą įsiteisinti gręžinį būtent dėl šios priežasties“, – dar vieną pavyzdį pateikė J. Jasiūnienė.
Visgi ji pabrėžė – norint oficialiai atsiskaityti su banku dėl namo baigtumo, gręžinio pasas ne visada reikalingas.
„Pavyzdžiui, gręžinio paso nebūtina laukti priduodant statybas. Pagal patvirtintą statybos techninį reglamentą, vietoje gręžinio paso galima pateikti akredituotose laboratorijose atliktų geriamojo vandens kokybės tyrimų rezultatus ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadą dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams. Esame tikri, kad informaciją apie tokią galimybę asmenims pateikia statybos rangovai ar darbų vykdytojai, pagal minėtą reglamentą tvarkantys statybos užbaigimo formalumus“, – apibendrino pašnekovė.
J. Jasiūnienė pabrėžė – jei asmuo turi svarbią priežastį, dėl kurios tikrai negali laukti, jis gali kreiptis į tarnybą gali kreiptis elektroniniu paštu ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju paraiškos nagrinėjimas gali būti paspartintas. Visgi pažymima, kad tai taikoma tik pagrįstais atvejais, kad vienodos sąlygos būtų užtikrintos visiems gyventojams.
Svarbu komunikacija
Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotojo teisininko, nekilnojamojo turto plėtros eksperto Giedriaus Svidro, tokioje situacijoje atsidūrusiems gyventojams svarbiausia komunikacija tiek su banku, tiek su vėluojančia institucija.
„Banką reikėtų informuoti apie tai, kokios yra vėlavimo priežastys, pateikti įrodymus, kad visi kiti darbai yra atlikti ir visi kiti formalumai sutvarkyti, kad laukiama būtent konkrečios institucijos veiksmo ar dokumento. Tuo pagrindu galima prašyti banko pratęsti kredito sutartyje numatytą statybos užbaigimo terminą bei prašyti netaikyti sutarties keitimo mokesčio ar jį sumažinti. Vėluojančią instituciją taip pat reikėtų informuoti apie turimus įsipareigojimus bankui ir gresiančias papildomas išlaidas. Tai svarbu tiek dėl praktinio poreikio išaiškinimo institucijai, tiek ir dėl to, kad vėluojanti institucija galėtų gintis nuo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius (išlaidas) argumentu, kad ji apie tokius nuostolius (išlaidas) nežinojo ir negalėjo jų numatyti“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, teisininkas pabrėžė, kad garantijų, jog bankas prašymą tenkins – nėra, tai pačios įstaigos sprendimas, tačiau tinkama komunikacija gali padėti išvengti atsakomybės ar ją sumažinti, jei formalus kredito sutarties pažeidimas įvyktų.
„Kredito gavėjo atleidimas nuo atsakomybės už terminų nesilaikymą priklausytų nuo konkrečios sutarties sąlygų – kaip būtent suformuluotas kredito gavėjo įsipareigojimas, ar yra kokių nors išlygų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kredito gavėjo valios. Gali būti ir taip, kad statybos užbaigimo terminas suformuluotas kaip griežtas kredito gavėjo įsipareigojimas, už kurio neįvykdymą kredito gavėjas atsako nepriklausomai nuo jo tiesiogiai nekontroliuojamų aplinkybių (rangovų, medžiagų tiekėjų vėlavimų, institucijų ar kitų subjektų veiksmų ar neveikimo) ir riziką už jas prisiima pats kredito gavėjas“, – pridūrė pašnekovas.
Visgi, dėl vėluojančių institucijų finansinių išlaidų patyrę gyventojai gali prašyti žalos atlyginimo.
Kaip teigė G. Svidras, galioja Civilinio kodekso 6.271 str. įtvirtinta bendra taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (tiek neteisėto veikimo, tiek ir neteisėto neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tokia žala apimtų tiek kredito gavėjo patirtą civilinę atsakomybę už kredito sutarties pažeidimą, tiek ir kitokias išlaidas (kaip šiuo atveju – mokestį už kredito sutarties pratęsimą, kurio kitu atveju būtų nereikėję).
„Tačiau Lietuvoje nėra administracinio mechanizmo, kuriuo būtų įvertinama ir atlyginama valstybės institucijos vėlavimu padaryta žala, tad galimybė gauti nuostolių atlyginimą būtų sprendžiama nagrinėjant administracinį ginčą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, – pridūrė teisininkas.
