Pokalbius apie pinigus su vaikais galima pradėti jau 3–4 jų gyvenimo metais, o nuo šešerių – leisti naudotis banko kortele, sako specialistai. Pasak jų, finansinio raštingumo pagrindai formuojami dar tuomet, kai vaikas į taupyklę įmeta pirmuosius centus. Net paprasti žaidimai namuose ar kišenpinigiai pradinukui gali tapti svarbiomis pamokomis apie atsakomybę, planavimą ir pinigų vertę.
Pirmieji pokalbiai apie pinigus – nuo 3-ejų metų
Vaikų finansinis raštingumas padeda ugdyti atsakingą požiūrį į pinigus nuo pat mažens. Pirmieji pokalbiai apie pinigus gali prasidėti gana anksti – maždaug 3–4 vaiko gyvenimo metais.
Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, vaikas šiame amžiuje jau ima suprasti kasdienes situacijas – kad už ledus reikia sumokėti, o daiktai ir pramogos turi savo kainą. Šiuos procesus vaikams galima pradėti aiškinti ir kūrybiškai.
„Pavyzdžiui, galima žaisti parduotuvę namuose arba apsiperkant fizinėje parduotuvėje įtraukti vaikus paprašant atnešti pieno, garsiai įvardinti, kiek jis kainuoja.
Vėliau, kai vaikas geba sudėti vienaženklius skaičius, galime leisti skaičiuoti pinigus, juos surūšiuoti pagal dydį – tai jam padės suprasti monetų vertę“, – pirmuosius žingsnius įvardija asmeninių finansų ekspertė.
Galima žaisti parduotuvę namuose arba apsiperkant fizinėje parduotuvėje įtraukti vaikus.
S. Strockytė-Varnė
Su grynaisiais pinigais vaiką rekomenduojama supažindinti jam sulaukus 4–6 metų amžiaus. Kišenpinigius tikslinga pradėti duoti nuo maždaug 6–7 metų, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą.
„Kišenpinigiai tampa puikiu įrankiu mokytis planuoti, atsisakyti impulsyvių pirkinių ir pasirinkti. Žinoma, prieš duodant kišenpinigių svarbu iš anksto nusistatyti taisykles, kaip pinigai bus leidžiami“, – akcentuoja S. Strockytė-Varnė.
Taip pat svarbu susitarti, jog tai, ką vaikas gali įsigyti už savo kišenpinigius, tėvai papildomai nebefinansuos. Pavyzdžiui, jei iki šiol retkarčiais nupirkdavote jam skanėstų pagal jo prašymą, nuo šiol, turėdamas savo pinigų, vaikas pats galės nuspręsti – ar verta juos išleisti saldumynams, ar pataupyti kitam tikslui.
„Svarbu nepamiršti, kad maistpinigiai, skirti valgyti mokykloje, ir kišenpinigiai smulkmenoms turėtų būti atskirti. Vaikui augant ir stebint jo pasiruošimą pačiam valdyti finansus, kišenpinigių suma proporcingai turėtų augti taip pat“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.
O štai „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės manymu, griežtos amžiaus ribos, kada duoti kišenpinigių, nėra.
„Mažesniems vaikams galite skirti mažiau kišenpinigių ir trumpesniam laikui nei vyresniems, taip simbolinėmis sumomis po truputį lavindami jų pinigų valdymo įgūdžius“, – teigia A. Mincienė.
Vis dėlto, pasak jos, bet kuriame amžiuje itin svarbu nustatyti aiškias taisykles ir ribas, kurių reikėtų laikytis leidžiant kišenpinigius: „Taip galima išvengti netinkamų išlaidų ar neatsakingo pinigų naudojimo.“
Skaidri taupyklė gali motyvuoti
Kai vaikas pradeda savarankiškai nešiotis pinigus, jam praverčia ir piniginė – ne tik dėl praktinių sumetimų. Kaip pažymi S. Strockytė-Varnė, piniginė padeda vaikui suvokti, kad pinigai turi savo vietą, juos reikia saugoti, skaičiuoti ir planuoti.
Tiesa, šiandien, kai skaitmeniniai sprendimai yra itin populiarūs ir vaikas, pavyzdžiui, grynųjų pinigų nebenaudoja, o turi kortelę, piniginę atstoja programėlės telefone.
Svarbu ne tik akylai kontroliuoti, bet ir suteikti vis daugiau savarankiškumo.
J. Bagdanavičiūtė
Kai vaikas pradeda savarankiškai valdyti kad ir nedaug pinigų, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė taip pat ragina pagalvoti apie piniginės įsigijimą. Visų pirma – dėl saugumo.
„Pinigus nešiotis tam skirtoje vietoje, piniginėje, daug saugiau ir mažesnė tikimybė juos pamesti. Taip pat vaikas mokosi ir atsakingai bei tvarkingai elgtis su savo daiktais, susidėti pinigus / banko kortelę į piniginę, juos saugoti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Tuo metu taupyklė yra puikus įrankis mažesniems vaikams, savo galvoje dar neturintiems sąvokos „kortelė“ ar „sąskaita“.
„Skaidri taupyklė iš tiesų gali ir motyvuoti – matomas augantis turinys tampa vizualiu įrodymu, kad taupymas veikia. Tokia patirtis palieka stiprų įspūdį, formuoja gerus taupymo įpročius ir padeda suprasti, kad neišleistas euras šiandien ir rytoj gali leisti nusipirkti kažką didesnio po savaitės ar kelių mėnesių“, – dėsto S. Strockytė-Varnė.
Nors, kaip jau minėta, šiais laikais dominuoja skaitmeniniai pinigai, mokėjimo kortelės, skaitmeniniai taupymo būdai, visgi su mažais vaikais apie taupymą J. Bagdanavičiūtė ragina kalbėtis pasitelkiant grynuosius pinigus. Taip jiems lengviau suvokti pinigų skaičių, vertę, lengviau atlikti tam tikrus veiksmus.
Perregimos, stiklinės taupyklės, asmeninių finansų ekspertės nuomone, gali padėti įsisavinti taupymo procesą. Vaikai, matydami, kaip pildosi taupyklė ir prie išsipildymo artėja jų svajonės, įprastai supranta santaupų naudą, atranda daugiau motyvacijos.
„Tačiau tikrai nebūtina pirkti stiklinės taupyklės, ją nesunkiai galima pasigaminti ir namuose iš nenaudojamo stiklainio, galima jį kartu dekoruoti, užsirašyti ant jo tikslus – taip ne tik bus praleistas laikas kartu su vaiku, bet ir bus puiki proga pakalbėti apie pinigus, taupymą, norus ir svajones“, – priduria J. Bagdanavičiūtė.
Banko kortelė nuo 6-erių
Pasak asmeninių finansų ekspertės S. Strockytės-Varnės, Lietuvoje banko kortelę įprasta duoti maždaug 14–16 metų amžiaus vaikui. Tačiau sparčiai daugėja vaikų, turinčių kortelę jaunesniame amžiuje.
„Tai, mano nuomone, yra puiku. Mokėjimo kortelei pradinių klasių mokiniai nėra per jauni. <...> Žinoma, duodant kortelę būtina sudaryti galimybę vaikui stebėti likučius bei pinigų srautus mobiliojoje programėlėje, t. y. turėti telefoną ar planšetinį kompiuterį. Tokiu būdu išvengsite rizikos, kad vaikas praras nuovoką, kiek turi pinigų“, – dėsto S. Strockytė-Varnė.
J. Bagdanavičiūtė tvirtina, kad banko korteles vaikai gali turėti jau nuo 6-erių metų. Jei atžala jau turi bazinių įgūdžių atsiskaityti ir laikyti monetas bei banknotus, galima palengva pradėti pratinti elgtis ir su kortele. Tačiau svarbu su banko kortele aptarti ir skaitmeninių pinigų (kad jie neriboti) bei saugumo aspektus.
„Atsiskaityti vieną kartą, suvesti PIN kodą bankomate, pasitikrinti savo sąskaitos likutį, atsiminti, kad banko kortelė turi būti saugoma, – visi šie žingsniai, kantriai ir ramiai išbandyti su tėvų ar kitų suaugusių pagalba, taps įgūdžiais“, – pabrėžia J. Bagdanavičiūtė.
Jei vaikas pinigus išleidžia neatsakingai, svarbiausia yra ne bausti, o kalbėtis, sako asmeninių finansų ekspertė. Asmeninių finansų valdymas ugdomas per patirtį, dažnai net klaidas. Jei vaikas viską išleidžia vienu kartu, leiskite jam patirti, ką reiškia neturėti pinigų visą likusį laiką iki kitos kišenpinigių gavimo dienos. Tuomet ramiai aptarkite, kaip būtų galima planuoti išlaidas ateityje.
„Jei baudžiame vaiką ir nebeduodame kišenpinigių, vaikas tiesiog pameta reguliarumą ir pasitikėjimą. Kam dėti viltis ir planuoti, kaip bus, jei niekada nežinai, ar gausi kišenpinigių kitą kartą. Todėl geriau kišenpinigių duoti reguliariai, kad ir po 2 eurus, negu duoti 20 eurų, bet kartkartėmis“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Ragina suteikti savarankiškumo
Finansų reikalai būna sudėtingi net suaugusiesiems, tad, pasak J. Bagdanavičiūtės, neverta tikėtis, jog, pradėjus kalbėti su vaiku apie pinigus, per naktį jis taps ekspertu ar gautus kišenpinigius iškart atsidės taupyti ar investuos.
„Svarbu ne tik akylai kontroliuoti, bet ir suteikti vis daugiau savarankiškumo priimant sprendimus. Ne visada pulti gelbėti iš situacijos ir pervesti papildomai kišenpinigių, bet leisti vaikui pačiam prisiimti atsakomybę ir suprasti pasekmes“, – sako asmeninių finansų ekspertė.
Jos apibendrinimu, viena dažniausių tėvų daromų klaidų – manyti, jog finansinis ugdymas gali prasidėti tik tada, kai vaikas jau pakankamai „subrendęs“. Taip pat dar viena dažnai tėvų daroma klaida – apie finansus kalbama tik epizodiškai, užuot pinigų temai tapus natūralia šeimos pokalbių dalimi.
„Be to, didelės įtakos vaikų nuostatoms apie pinigus turi ne tik pokalbiai apie finansus, bet ir tinkamas tėvų požiūris į pinigus ir jų finansiniai įpročiai. Todėl tėvams su vaikais rekomenduojama ne tik kalbėti apie pinigus, bet ir savo pavyzdžiu rodyti tinkamą elgseną“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
