Nuo birželio iki 2030 metų smulkieji elektros vartotojai ir socialiai pažeidžiami gyventojai galės toliau naudotis visuomeniniu elektros tiekimu arba į jį sugrįžti. Tokias įstatymo pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas.
Iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus (apie 80 kWh per mėnesį) suvartojantys gyventojai, taip pat socialiai remtini ar negalią turintys buitiniai vartotojai penkerius metus ir toliau galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Seime ketvirtadienį taip pat pritarta siūlymui į tokį sąrašą įtraukti ir šalpos išmokų gavėjus.
Teisę naudotis visuomeniniu tiekimu turės apie 800 tūkst. elektros buitinių vartotojų – t. y. apie 45 proc. visų vartotojų.
Visuomeninis elektros tiekimas – tai valstybės reguliuojamas elektros tiekimo būdas gyventojams.
Paprastai tariant, tai reiškia, kad elektrą žmogui tiekia ne privatus (nepriklausomas) elektros tiekėjas, o valstybės paskirta įmonė – šiuo metu tai yra „Ignitis“ – ir kainą nustato valstybė (per Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą – VERT).
Kadangi smulkūs ir pažeidžiami vartotojai ir toliau galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, bent penkerius metus jiems nereikės pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo.
Elektros rinkos liberalizavimas (procesas, kai gyventojai pasirenka nepriklausomus tiekėjus) iki šiol buvo nuosekliai įgyvendinamas etapais. Pirmasis ir antrasis rinkos liberalizavimo etapai šalyje jau įvyko.
Pagal seną tvarką, iki 2025-ųjų pabaigos pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją reikėjo būtent paskutiniojo, trečiojo, elektros rinkos liberalizacijos etapo dalyviams, suvartojantiems iki 1 tūkst. kWh per metus. Vis dėlto to padaryti jiems nereikės. Paskutiniame liberalizavimo etape dalyvauja apie 911 tūkst. buitinių vartotojų.
Tiesa, visi vartotojai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso pirmajam, ar antrajam, ar trečiajam liberalizacijos etapui, jei suvartoja iki 1 tūkst. kWh per metus, taip pat galės grįžti į visuomeninį elektros tiekimą. Reiškia, jie taip pat galės nebesinaudoti nepriklausomo elektros tiekėjo paslaugomis.
Dar tik svarstant pataisas Seime, kai kurie parlamentarai kritikavo siūlomą 1 tūkst. kWh elektros suvartojimo ribą, teigdami, kad ji yra per žema ir nepakankamai atsižvelgia į socialinius aspektus. Pasak jų, elektros vartojimas gali laikinai padidėti dėl tokių objektyvių veiksnių kaip šaltesnė žiema ar kitos aplinkybės.
Tokiai politikai didelę įtaką padarė 2022–2023 m. energijos kainų krizė. Pasak Energetikos ministerijos, taip siekiama vartotojus apsaugoti nuo staigių kainų šuolių ir energijos nepritekliaus.
Nuomonės išsiskyrė
Liberalas Simonas Gentvilas kritikavo sprendimą dar labiau pavėlinti elektros rinkos liberalizavimą, o visuomeninis tiekimas, anot jo, nebūtinai reikš mažiausią kainą vartotojams.
„Kokias neigiamas pasekmes tai turi? Kad Lietuvoje iš esmės nyksta nepriklausomi elektros tiekėjai. Mes iš esmės turime du nepriklausomus tiekėjus ir valstybinę įmonę, kai Estijoje turime 16 skirtingų įmonių, nepaisant to, kad ten rinka mažesnė“, – Seimo posėdyje kalbėjo jis.
Reaguodamas į replikas, socialdemokratas Robertas Kaunas prašė kolegų neklaidinti visuomenės: „Pažeidžiamiausiems ir mažai vartojantiems žmonėms bus galimybė likti visuomeniniame tiekime. Niekas nieko nemėtys. Jei žmonės norės, turės galimybę likti, jei nenorės, turės galimybę pasirinkti ką nors kito.“
Dabar Lietuvoje yra daugiau nei 1,7 mln. elektros vartotojų.
Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš trijų nepriklausomų tiekėjų: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „Ignitis“.
Kokios yra kainos?
Nuo 2025 m. sausio 1 d. visuomeninio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) siekia 0,205 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,233 Eur/kWh ir 0,139 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kWh vidutinė kaina sudaro apie 0,244 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų vidutinė kaina siekia 0,234 Eur/kWh.
Siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina sudaro apie 0,246 Eur/kWh (viena laiko zona bei 0,236 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
