Nereikėjo nė sugriežtintų sienos kirtimo reikalavimų įsigaliojimo šeštadienį – Lietuvos vežėjai praneša, kad lietuviški kroviniai jau dabar sulaukia sankcijų vidinėse Rusijos muitinėse. Vežėjai pasakoja, kad muitininkai kroviniams iš Lietuvos nuo ketvirtadienio ryto taiko nuodugnų tikrinimą, kai kuriuos jų liepia iškrauti.
Nereikėjo nė sugriežtintų sienos kirtimo reikalavimų įsigaliojimo šeštadienį – Lietuvos vežėjai praneša, kad lietuviški kroviniai jau dabar sulaukia sankcijų vidinėse Rusijos muitinėse. Vežėjai pasakoja, kad muitininkai kroviniams iš Lietuvos nuo ketvirtadienio ryto taiko nuodugnų tikrinimą, kai kuriuos jų liepia iškrauti.
Dėl tokių tikrinimų lietuviškos prekės ilgam stringa muitinėje.
„Nesvarbu, ar lietuviškus krovinius veža Lietuvos ar kitos šalies vežėjas, kroviniams taikomas specialus muitinės režimas. Yra suformuotas rizikos profilis, kurio pagrindinis požymis yra pakrovimo šalis Lietuva. Pagal tai vykdomas
šimtaprocentinis prekių iškrovimas, prekių patikrinimas, pavyzdžių paėmimas. Juos perduoda tyrimams dėl prekių kilmės, kodų“, – DELFI sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pavyzdžiui, jeigu imami prekių poėmiai tikrinimas gali užtrukti ir savaitę, o prekių iškrovimas – parą ir daugiau. Be to, paslauga brangiai kainuoja.
A. Kondrusevičiaus žiniomis, tokios priemonės turėtų būti taikomos iki rugsėjo 16 d. Vėliau bus pateiktos išvados.
„Mes to labiausiai ir bijome, nes jau vien tai, kad tokie dalykai vyksta su kroviniais iš Lietuvos, labai išgąsdino Rusijos importuotojus, kurie dirba per Lietuvos transporto sistemą: sandėlius, uostus, nes jiems labai padidėja sąnaudos“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, vežėjai pastebi, kad kai kurie užsakovai jau prašo kreipti krovinius aplenkiant Lietuvą.
Jokios oficialios informacijos, kodėl taip elgiamasi, nėra. Šia tema penktadienį priešpiet vyko susitikimas Užsienio reikalų ministerijos. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija planuoja įteikti notą Rusijos ambasadoriui.
Neoficialiai kalbama, kad yra sudaryti „juodieji“ Lietuvos įmonių sąrašai, kurios be specialios palydos apskritai negalės įvažiuoti į Rusiją.
Prieš daugiau savaitę panašių sankcijų sulaukė Ukrainos vežėjai: jų vilkikai tikrinami nuodugniai, o tai reiškia, kad greitai gendantys produktai pūva tiesiog muitinėje.
Rusija Lietuvos transporto sektoriui yra labai svarbi rinka. Iš tūkstančio „Linavai“ priklausančių įmonių Rusijoje dirba daugiau nei pusė – 650.
DELFI jau rašė, kad Rusijos muitinė jau nuo rugpjūčio vidurio žadėjo numatyti papildomų garantijų ir laidavimų reikalavimą užsienio vežėjams. Tačiau sprendimą atidėjo mėnesiui, taigi jis turėtų įsigalioti rugsėjo 14 d. Šiuos laidavimus reikia gauti iš Rusijos įmonių. Dabar vežėjai visoje Europoje ir Rusijoje vadovaujasi tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis konvencija.
DELFI primena, kad „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad nepatenkinta Rusija dažniausiai naudoja du ginklus – energetiką ir transportą.
Lietuva šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.
„Kalbant apie Lietuvą, mes galime potencialiai nukentėti, nes lapkritį Vilniuje vyksiančiame susitikime Ukraina gali pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Jeigu tai nutiktų, spaudimo gali sulaukti ir Lietuva, ir Ukraina“, – prognozavo ekonomistas.
Paskutinį sykį Lietuvos vežėjai Rusijos pasienyje strigo 2009 m. Tuomet pasienyje jie būdavo statomi į atskirą eilę ir nepraleidžiami pro sieną.
Ne vieną savaitę pasienyje su Kaliningrado sritimi lengvieji Lietuvos automobiliai beveik negali kirsti sienos. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja Lietuvos gyventojams nuosavais automobiliais važiuoti į Kaliningrado sritį.
Lietuvos pasieniečių duomenimis, Rusijos pusė per valandą praleidžia vos 1–2 automobilius, anksčiau pralaidumas buvo 20–30 automobilių per valandą.
