Lietuvoje šiuo metu individualią veiklą vykdo apie 225 tūkst. asmenų. Dalis jų svarsto imti būsto paskolą, tačiau tai padaryti gali būti sudėtingiau nei dirbantiesiems pagal darbo sutartį. Skirtis gali ir kai kurios sąlygos.
LRT.lt kalbinti bankai ir paskolų ekspertai aiškina, kokius kriterijus taiko individualiai dirbantiems asmenims, norintiems pasiskolinti.
Sąlygos gali būti prastesnės
Lietuvoje veikiantys bankai išduodami paskolas vadovaujasi Atsakingo skolinimosi nuostatomis. Ten pažymima, kad skolinant reikia vertinti ne mažiau kaip paskutinių 6 mėn. asmens pajamų duomenis.
Vis dėlto, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas atkreipia dėmesį, kad besiskolinančių asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, bankai neretai prašo pajamų deklaracijų net už 2 metus.
„Neretai prašoma, kad asmuo veiklą vykdytų mažiausiai 2 metus. Tačiau būna, kad kartais užtenka ir metų veiklos“, – akcentuoja M. Jansonas.
Neretai prašoma, kad asmuo veiklą vykdytų mažiausiai 2 metus.
M. Jansonas
Dar vienas svarbus aspektas – bankai nori, kad individualią veiklą vykdantis žmogus pajamas gautų pavedimu.
„Bankai nori, kad individualią veiklą vykdantis asmuo gautų pajamas pavedimu, o ne grynaisiais. Dažnai būna, kad žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, nusivilia ir negauna kredito, nors dirba net keletą metų. Jei pajamos buvo gautos grynais, tokiu atveju didžioji dalis bankų nefinansuoja paskolų. Tada kreipiamės į kredito unijas. Pavyzdžiui, žmogus dirba turguje, gauna pajamas grynaisiais, tai gauti kreditą bus sunkiau“, – aiškina finansų ekspertas.
Bankai nori, kad individualią veiklą vykdantis asmuo gautų pajamas pavedimu, o ne grynaisiais.
M. Jansonas
M. Jansonas taip pat aiškina, kad bankai, siekdami įvertinti individualiai dirbančių žmonių tvarias pajamas, jas dalija iš dviejų.
„Jei dirbate su individualia veikla ir per mėnesį gaunate 2 000 eurų, tai bankas šią sumą dalys perpus. Jūsų tvarių pajamų dydis tokiu atveju sieks apie 1 000 eurų“, – aiškina M. Jansonas.
Dar vienas aspektas – dirbančiųjų individualiai palūkanos būna šiek tiek didesnės.
„Tas skirtumas nėra didelis ir įprastai siekia iki 0,2 proc. <...> Jeigu paimsime du žmones, vienas dirba pagal darbo sutartį ir į rankas gauna 2 000 eurų, kitas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ir gauna 4 000 eurų, tai dirbantis pagal darbo sutartį gaus 1,5 proc. maržą, o dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą – 1,6 proc.“, – skirtumą aiškina M. Jansonas.
Kokių dokumentų gali prašyti bankai
Lietuvos bankas pažymi, kad tokiu atveju, kai kredito gavėjas paraiškoje nurodo, jog gauna pajamas iš individualios veiklos, kredito davėjas pats sprendžia dėl konkrečių dokumentų (įrodymų) pateikimo ir surinkimo.
„Manytina, kad kredito davėjas pirmiausia turėtų įsitikinti, ar kredito gavėjas tikrai gauna pajamas iš individualios veiklos, ar pajamos buvo gaunamos nepertraukiamai, ar nereguliariai, be to, įvertinti, kokia pinigų suma buvo gaunama kas mėnesį, t. y. ar pastaruoju metu pajamos didėjo ar mažėjo“, – sako Lietuvos bankas.
Kredito davėjui taip pat rekomenduojama vertinti, kiek laiko kredito gavėjas verčiasi individualia veikla, kokiu būdu gauna pajamų versdamasis šia veikla, ar veikla nėra sezoninio pobūdžio ir pan.
„Pavyzdiniais būsto kredito gavėjo individualios veiklos pajamas patvirtinančiais dokumentais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, galėtų būti laikomi individualios veiklos vykdymo pažymos arba verslo liudijimo (jeigu pajamos gaunamos iš veiklos pagal verslo liudijimą) kopija, praėjusių kalendorinių metų pajamų mokesčio deklaracija, veiklos tęstinumą įrodantys dokumentai (sutartys, užsakymai), einamųjų ir praėjusių metų pajamas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai (banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys piniginių lėšų judėjimą, einamųjų metų pajamų ir išlaidų žurnalai) ir kt.“, – pažymima Lietuvos banko atsakyme.
Tuo tarpu bankas „Bigbank“ teikiant paraiškas dėl būsto paskolos siūlo turėti šiuos dokumentus:
- savo asmenines pajamų deklaracijas už einamuosius ir paskutinius 3 m. (kai kuriems bankams gali pakakti ir trumpesnio laikotarpio); asmeninės sąskaitos išrašus už einamuosius ir paskutinius 3 m. (kai kuriems bankams gali pakakti ir trumpesnio laikotarpio);
- preliminarią perkamo nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartį;
- NT rinkos vertės nustatymo ataskaitą; informaciją apie savo veiklą, pajamų pastovumą, tai įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, sutartis su klientais, gali būti prašoma pateikti ir pajamų ir išlaidų žurnalą);
- pradinio įnašo kilmę pagrindžiančius dokumentus.
Jeigu turite savo įmonę, taip pat reikės:
- savo darbo ar kitos su įmone sudarytos sutarties;
- akcininkų ar vadovų sprendimų dėl dividendų išmokėjimo bent už 2 m. ir pavedimų, patvirtinančių dividendų gavimą, įrodymų (jei yra išmokėti dividendai ar įmonės pelnas);
- kai kurie bankai gali prašyti ir įmonės sąskaitos išrašų už einamuosius ir paskutinius 3 m.
Gali prašyti pajamų už daugiau nei 2 metus
LRT.lt taip pat kreipėsi į tris didžiausius šalies bankus, kokius kriterijus šie taiko individualia veikla užsiimantiems savo klientams, norintiems gauti paskolą.
Bankas „Luminor“ pažymi, kad dirbantys pagal individualią veiklą sudaro apie 2 proc. visų besikreipiančiųjų į banką dėl būsto paskolos.
Norėdami gauti būsto paskolą, tokie klientai turėtų individualią veiklą vykdyti ne trumpiau nei 2 metus, veikla turi būti tęstinė, pajamų srautas stabilus.
„Pildant paraišką bankui reikėtų pateikti individualios veiklos pažymos kopiją, patvirtintą ir galutinę praėjusių metų pajamų mokesčio deklaraciją bei banko, į kurį gaunamos individualios veiklos pajamos, sąskaitos išrašą už paskutinius 12 mėnesių. Taip pat verta saugoti ir prireikus bankui pateikti sutartis su užsakovais ar kitus dokumentus, kurie galėtų įrodyti gaunamų pajamų tęstinumą ateityje“, – pažymi „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Tuo tarpu banko „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas pažymi, kad siekiant įvertinti pajamų tęstinumą kliento prašoma pateikti dokumentus apie gaunamas pajamas ne tik šiuo metu, bet ir už kelerių metų laikotarpį iki kreipimosi dėl paskolos.
„Vertiname savo klientų kreditingumą, vertinant visus reikšmingus veiksnius, galinčius turėti įtakos asmens skolinimosi galimybėms ilguoju laikotarpiu, tokius kaip pajamų tvarumas, reguliarumas, jų kitimo (augimo ir mažėjimo) galimybė bei turimi finansiniai įsipareigojimai, kuriuos apima ne tik turimos paskolos, bet ir kiti reguliariai patiriami finansiniai įsipareigojimai fiziniams ar juridiniams asmenims (pvz., reguliariai mokami alimentai ir pan.)“, – sako G. Vernickas.
Atsižvelgiama ne tik į pajamas
Suteikdamas būsto paskolas tiek klientams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek tiems, kurie pajamas gauna pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, kt., bankas taiko iš esmės tuos pačius reikalavimus, sako banko SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.
Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus.
„Kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus, sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu, šeima ir jos situacija. Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), galimą riziką, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį“, – teigia M. Kieras.
