Aiškėja mokesčių reformos kontūrai. Tik ar istorija nepasikartos? Buvusiai valdžiai reforma tapo išbandymu. Konservatorių koalicija nesugriuvo, bet už mokesčių įstatymų projektus vietoje viso paketo Seime teko balsuoti po vieną atskirai. Taip gali nutikti ir dabar – valdantieji prieštarauja vieni kitų idėjoms.
Patys kol kas sutarė tik dėl cukraus mokesčio, bet žada kompromisą dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Finansų ministras džiaugiasi, kad mokesčių reformai dabar palankus metas, nes visuomenė jau ima suprasti, kad gynyba turi kainą. Bet kai pinigai numatyti į bendrą biudžeto katilą, o ne konkrečiai gynybos fondui, visuotinio žmonių palaikymo gali ir nebūti. Juolab kad pakeitimai vienaip ar kitaip paliestų daugelį: atsirastų daugiau mokėtojų už būstą, didesni tarifai daliai pajamų, pabrangtų šildymas, draudimas, knygos, saldūs gėrimai. Verslas išvis apstulbęs – vietoj žadėtų kosmetinių korekcijų gali gauti rimtą pertvarką.
Priešais Seimo kabineto, kur susirinko mokesčių darbo grupė, langus – daugiabučio tvarkymas. Būstų savininkams koalicijos atstovai turi naujienų. Sako, rado kompromisą dėl to, koks bus nekilnojamojo turto mokestis.
„Tie kompromisai nustebins, maloniai nustebins visus Lietuvos žmones“, – žada Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Nutekėjęs mokesčių reformos projektas rodo, kad finansų ministerija norėtų apmokestinti būstą nuo 20 tūkst. eurų vertės. Mokestį mokėtų beveik 800 tūkst. gyventojų. Nuo visuotinio mokesčio idėjos valdantieji nesitraukia. Bet jau sako, kad garažo vertės būsto neapmokestins.
„Tikrai bus didesnė. Ir ne 20, ir ne 60. Tikrai bus didesnė, galim žmones apramint, kad mokesčiai čia gali būt ir mažesni, ne tik didės“, – teigia Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius.
„Nedidelį būstą turintis žmogus 10 ar 15 eurų metinio mokesčio tikrai galėtų sumokėti“, – svarsto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Neoficialiai kalbama, kad mokestis ruošiamas turtui nuo 80 tūkst. eurų vertės. Mokesčio esą reikia ir tam, kad Lietuva neprarastų europinių lėšų.
„Ir jeigu mes nepadarysim šito namų darbo, tai 2 mlrd., liaudiškai pasakysiu, nuplauks ir mes turėsim dar didesnį deficitą biudžeto. Nes dabar 5 mlrd., o 2 mlrd. įkalkuliuota, kad mes galėsim jais pasinaudot“, – sako A. Sysas.
Mokesčių darbo grupė sako, kad niekas neprieštarauja tik dėl cukraus mokesčio.
„Piliečiai mažiau „Coca colos“ gers, cukraus mažiau vartos. Čia irgi sutarėm“, – aiškina R. Puchovičius.
Dėl kitų planuojamų mokesčių – blaškymasis.
Finansų ministerija siūlo taikyti du gyventojų pajamų mokesčio tarifus – 20 ir 32 proc., pajamas sumuojant, nepriklausomai nuo jų šaltinio. Bet gali atsirasti ir trečias tarifas.
„Yra kalbų, kad atsirastų tarpinis – 25. Ir labai brangiam dar papildomai suminis mokestis 8 proc.“ – sako A. Sysas.
„70–80 proc. Lietuvos gyventojų niekas nesikeis iš esmės. Gaunantiems pajamų iš darbo santykių ir individualios veiklos niekas nepakis. Labiau gali pakisti tik gaunantiems labai aukštas pajamas, tai yra virš 120 VDU“, – teigia Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Dainoras Bradauskas.
„Dėl GPM sumavimo ir visų kitų dalykų – mes suprantame, kad tai yra partijų rinkiminiai pažadai, bet jie tikrai nepadės išlaikyti ir atvesti papildomo kapitalo į Lietuvą“, – nurodo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Atsirastų naujas mokestis ne gyvybės draudimui – 5 ir 10 proc. Dėl to turbūt brangtų būsto, automobilio draudimai.
Finansų ministerija taip pat nori didinti lengvatinio PVM tarifą nuo 9 proc. iki 12. Pabrangtų centrinis šildymas, keleivių vežimas visuomeniniu transportu, knygos, kultūros renginiai, turizmo apgyvendinimas.
Valdantieji neapsisprendžia ir dėl mokesčių verslui.
Finansų ministerija nuo šių metų procentu padidintą pelno mokestį nori didinti dar vienu arba dviem proc.
Verslas sako, kad numatomi pakeitimai atbaidytų investuotojus, o jų kaip tik reikia, kad augtų ekonomika ir iš to biudžetas gautų pinigų.
„Bet kokie papildomi įsikišimai tikrai nepaskatins mums geresnio gyvenimo, nepadidins žmonių atlyginimų. Laikinai galim papuotaut, bet, be abejo, paskui turėsime kitų kaimyninių šalių patirtį“, – sako V. Janulevičius.
Lietuvos bankas abejoja, ar reikia didinti bazinį pelno mokesčio tarifą, bet siūlo imtis lengvatinio – toks taikomas mažoms įmonėms.
„Idėja buvo graži – mes suteiksime galimybę įmonėms augti ir jos mokės mažesnį tarifą ir tada, kai išaugs, jau mokės didesnį. Realybė yra graudesnė. Įmonės optimizuoja pelno mokestį. Ir jos supranta, kad galbūt lengviau yra įsteigti kitą įmonę ir mokėti mažesnį pelno mokestį, negu kad augti“, – nurodo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Verslui dar gali atsirasti naujų mokesčių, pvz., taršos.
„Visi aplinkosauginiai mokesčiai atneša apytiksliai apie 55 mln. eurų. Tai ne tik automobiliai apskritai, bet ir karjerai, įvairiausi išmetimai. Kol kas nepaliesta aplinkosauga iš viso, nėra jokių pasiūlymų“, – aiškina Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys T. Tomilinas.
„Mokesčių reforma, iš pradžių mes manėme ir girdėjome, kad bus tik korektūros, bet matome, kad iš pagrindų ji yra visai kitokia ir yra liečiami esminiai, pagrindiniai principai“, – pabrėžia V. Janulevičius.
Kiek konkrečiai žmones palies mokesčių reforma, skaičiavimus premjeras žada vėliau.
„Kai bus susitarta, visą argumentaciją ir modeliavimą poveikio, kam kiek ir pan. būtų taikoma, galėsime diskutuot“, – aiškina Gintautas Paluckas.
„Kai kalbam apie poveikį – velnias slypi detalėse. Tai aš susilaikysiu nuo vertinimo, kaip čia labiau kurį vieną paveiktų arba kitą visuomenės grupę. Sakyčiau, poveikis gali būti įvairus – vienus paveiks mažiau, kitus paveiks daugiau“, – teigia G. Šimkus.
Finansų ministerija planuoja, kad iš reformos po 3 metų biudžetas pasipildys puse milijardo eurų.
„Panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą. Mano galva, tai rodo, kad mes jau visuomenėje apsiprantame su mintimi, kad tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja, kad niekas kitas mums saugumo nenupirks“, – svarsto finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Tą visuomenės motyvaciją ir tą suvokimą, kad išties saugumas yra pirmas prioritetas, kaip jau minėjau, labai reikšmingai padidintų tai, kad iš tų mokesčių, kurie yra pristatomi, pajamos būtų skirtos būtent gynybai ir saugumui, kad jos keliautų į gynybos fondą, o nebūtų liejamos į bendrą biudžetą“, – pabrėžia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Buvusiems valdantiesiems mokesčių reforma tapo išbandymu. Ekonomistė sako, kad tai bus testas ir šiems.
„Galutinis rezultatas gali gerokai skirtis nuo pirminės startinės pozicijos“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Didžiausios verslo organizacijos valdžiai siūlo pradėti nuo savęs – susimažinti išlaidas, taupyti, dalį pinigų skolintis.
