Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį.
„Muitų karai yra blogai visoms kariaujančioms šalimis ir tai suteikia vilties, kad tie muitų karai galbūt nebus amžini. Vakar matėme pavyzdį, kai muitų karas tarp JAV ir Kanados truko 3-4 valandas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Šadžius.
„Kai JAV ekonomika pajus muitų karų rezultatus, tada, matyt, ir Valstijų pozicija bus persvarstyta“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Lietuva galėtų pajusti trumpalaikį neigiamą JAV tarifų poveikį šalies ekonomikos augimui, pirmiausia per netiesioginę muitų įtaką Lietuvos didžiausiems prekybos partneriams.
„Trumpuoju laikotarpiu, tai, be abejo, turės įtakos ir mūsų ekonomikos augimui, bet turint omeny, kad Lietuvos prekybos apyvarta su JAV nėra labai didelė, tai tiesioginės įtakos labai didelės neturėtume pajusti. Antrinę įtaką, taip, nes mūsų eksporto partneriai labai rimtai prekiauja su JAV“, – aiškino R. Šadžius.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį pristatė prognozę, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, o bendrijai ėmusis atsakomųjų priemonių, tai Lietuvos ekonomikos augimą artimiausius ketverius metus lėtintų iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pareiškė, kad nuo balandžio 1 d. imsis „atsakomųjų priemonių“, reaguodama į JAV įvestus 25 proc. muitus bendrijos plieno ir aliuminio importui.
EK pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą Jungtinių Valstijų ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.
Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, ES, Japoniją ir Kiniją, o taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.
EK tikina, kad, nors bendrija su JAV administracija yra pasirengusi pradėti derybas dėl muitų tarifų, D. Trumpui nepakeitus kurso ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio.
Teigia, kad visuomenė jau supranta, kad niekas kitas saugumo nenupirks
R. Šadžius nekomentuoja žiniasklaidai nutekintų ministerijos siūlomų mokesčių pakeitimų, tačiau sako, kad prieš kelerius metus jie būtų sulaukę kur kas didesnio neigiamo atgarsio – jo teigimu, visuomenė jau supranta, kad niekas kitas šalies saugumo nenupirks.
„Panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu jie būtų pateikti prieš porą metų, jie būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.
„Mano galva, tai rodo, kad mes visuomenėje jau apsiprantame su mintimi, kad tai, kas vyksta aplink, kainuoja, kad niekas kitas mums saugumo nenupirks ir mes turėsime išleisti pinigus už saugumą patys“, – kalbėjo finansų ministras.
Pasak jo, šiuo metu dėl siūlomų pakeitimų vyksta diskusijos koalicijoje, o į Vyriausybę bei Seimą keliaus apibendrinti pasiūlymai.
„Aš labai įdėmiai klausausi įvairių pasisakymų ir žiūriu į įvairią nutekėjusią informaciją. Bet mes, žinoma, apibendrinsime ir galiausiai aš turėsiu atnešti į Vyriausybę, o jai patvirtinus įstatymo projektus – į Seimą“, – sakė R. Šadžius.
„Kol tie įstatymai net iki Vyriausybės neatkeliavo, būtų anksti šnekėti apie bet kokius rezultatus. Ir aš susilaikysiu nuo komentarų, kas gerai, kas blogai“, – pridūrė jis.
R. Šadžius nekomentavo, kiek papildomų įplaukų iš padidintų mokesčių patektų į biudžetą, tačiau pažymėjo, kad saugumą ketinama finansuoti ne tik iš biudžeto, bet ir, pavyzdžiui, iš gynybos pramonės plėtros.
„Sritis, kurioje aš labai tikiuosi privataus kapitalo dalyvavimo, yra gynybos pramonės plėtra. (...) Jeigu būtų gaminama produkcija, kuri būtų eksportuojama, tai būtų apsimokantis projektas ir tai padidintų mūsų saugumą“, – sakė ministras.
EIB sprendimas dėl Rūdninkų miestelio finansavimo – kovo 21-ąją
Europos investicijų bankas (EIB) kitą savaitę turėtų spręsti, ar finansuos Rūdninkų karinio miestelio statybas, sako finansų ministras. Pasak ministro, dėl įsitraukimo į Vokietijos brigadai Lietuvoje svarbų karinės infrastruktūros projektą EIB direktorių taryba spręs kovo 21 dieną.
„Bendraudamas su EIB prezidente Nadia Calvino vakar ir užvakar pajutau EIB apetitą eiti į šį įdomų projektą. Jiems tai yra įdomu iš praktinės-komercinės pusės“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.
„Projektas svarstomas ir labai tikiuosi, kad EIB (...) patvirtins, kad eina į priekį su šiuo projektu“, – pridūrė jis.
Anot ministro, EIB „jaučia apetitą“ prisidėti prie projekto, kuris bus plėtojamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
„Praktiškai tai būtų grandiozinis viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas. EIB taip pat nėra daręs daug tokio masto projektų. Lietuvoje absoliučiai be konkurencijos tai didžiausias investicinis projektas, kurį turėjome per nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – kalbėjo R. Šadžius.
