Europos deleguotasis prokuroras: Stepukonis pralošė apie 36 mln. eurų

Vykdant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvęs investicijų bendrovės „Baltcap“ partneris Šarūnas Stepukonis pralošė apie 36 mln. eurų, sako Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas. 

Jis pažymėjo, kad iš viso Š. Stepukonis iš „Baltcap“ pasisavino daugiau nei 42 mln. eurų, o didžiausia pinigų dalis buvo pralošta Estijoje.

„Tyrimo metu nustatyta, kad pasisavinta buvo daugiau nei 42 milijonai eurų. Iš jų 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje. 6 milijonai buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją. Liūto dalis buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje. Ši suma sudarė virš 31 milijono eurų“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Europos deleguotasis prokuroras D. Karčinskas.

Liūto dalis buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje. Ši suma sudarė virš 31 milijono eurų.

D. Karčinskas

Š. Stepukonis dalyvavo tik internetiniuose nuotoliniuose lošimuose „Olympic Casino“ internetinėje svetainėje „olybet.lt“.

Kalbėdamas apie Lietuvoje praloštus pinigus, prokuroras pažymėjo, kad lošimų bendrovė turėjo ir galėjo suprasti, kad Š. Stepukonis lošia su neteisėtai įgytomis lėšomis.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkome duomenų, kurie davė pagrindo teigti, kad lošimo bendrovei atstovaujantys asmenys, vykdydami savo veiklą, turėjo ir galėjo suprasti, kad įtariamasis Š. Stepukonis lošė piniginėmis lėšomis, kurių jis negalėjo teisėtai įgyti. Esant šioms aplinkybėms, atitinkami procesiniai sprendimai yra priimti minėto lošimo bendrovės atžvilgiu. Yra taikomos laikinosios nuosavybės teisės apribojimas esančioms sąskaitoms. Taip siekiama užtikrinti ikiteisminiame tyrime galimą turto konfiskavimą“, – kalbėjo D. Karčinskas.

Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje veikiančioms „Olympic Casino“ bendrovėms yra taikomas turto areštas. „Pagal lošimus galite nuspėti (kokiai lėšų daliai taikomas turto areštas – LRT)“, – sakė D. Karčinskas.

Prokuroras taip pat pažymėjo, kad Estijos bendrovė, kurioje lošė Š. Stepukonis, neturėjo leidimo vykdyti lošimų veiklą Lietuvoje (Š. Stepukonis lošė iš Lietuvos, prisijungęs prie Estijoje registruotos „Olympic Casino“ paskyros – LRT).

„Š. Stepukonis, leisdamas nusikalstamu būdu gautas lėšas, vykdė lošimus Estijos bendrovėje, kuri Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, neturėjo Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos teikti lošimų paslaugas Lietuvoje. (...) Todėl čia gimė dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos ūkinės veiklos (...). Siekiant susigrąžinti nusikalstamu būtų gautas lėšas, ikiteisminiame tyrime yra priimti atitinkami procesiniai sprendimai“, – teigė D. Karčinskas.

Pasak prokuroro, tyrime įtarimai dėl neteisėtos komercinės ūkinės veiklos Lietuvoje pareikšti Estijos kompanijai „OB Holding 1“, kurioje Š. Stepukonis pralošė apie 31 mln. eurų.

Prokuroras teigė, kad greta paminėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta daugybė kitų nusikaltimų: „Todėl baudžiamoji byla pasipildė dar eile Baudžiamojo kodekso straipsnių.“

Š. Stepukonis bendradarbiauja duodamas parodymus, savo kaltės neneigia, pridūrė prokuroras.

Dėl Š. Stepukonio lošimų „Olympic Casino“ – 8,4 mln. eurų bauda

Lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Š. Stepukonio lošimų Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.

Pasak LPT vadovo Virginijaus Daukšio, bauda skirta už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir azartinių lošimų įstatymų pažeidimais. Iš viso nustatyti penki pažeidimai.

„Nustatyta, kad „Olympic Casino Group Baltija“ nesiėmė pakankamai priemonių lėšų, kurias Š. Stepukonis naudojo lošimams, kilmei nustatyti. Bendrovės taikytos priemonės, skirtos nustatyti, ar kliento lėšos nėra gautos iš nusikalstamos veiklos ar dalyvaujant tokioje veikloje, buvo nekokybiškos ir nepakankamos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Daukšys.

Anot jo, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio.

„Tai yra laikotarpis, kurio metu Š. Stepukonis lošė Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Pasak LPT vadovo, kliento operacijų stebėsena bendrovėje buvo formali, ji nesiėmė veiksmų operacijoms analizuoti ar apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), „nepaisant akivaizdžių požymių, kurie turėjo sukelti įtarimus“.

„Vietoje to pastangos buvo nukreiptos priešinga kryptimi, skatinti Š. Stepukonį dar daugiau lošti“, – sakė V. Daukšys.

Anot LPT, patikrinimo metu taip pat buvo surinkti įrodymai, kad Š. Stepukonio lošimas buvo neatsakingas.

„Tą turėjo pastebėti ir lošimų bendrovė. Juolab kad klientui buvo priskirtas asmeninis vadybininkas, matęs visas jo operacijas“, – rašoma LPT pranešime.

Vietoj aiškinimosi, ar Š. Stepukonis neturi problemų su lošimu, arba priežiūros tarnybos informavimo, „Olympic Casino“ skatino jį lošti dar daugiau.

V. Daukšys

„Vietoj aiškinimosi, ar Š. Stepukonis neturi problemų su lošimu, arba priežiūros tarnybos informavimo, „Olympic Casino“ skatino jį lošti dar daugiau. Jam buvo paruoštas individualus skatinimo paketas. Iš viso tam skirta 1,3 mln. eurų. Ši premija galėjo būti išleista tik lošimams. Taip pat skirtos kitos skatinimo priemonės“, – pranešime sakė V. Daukšys.

Nuo 2021 metų vidurio lošimų bendrovės Lietuvoje nebegali skirti savo klientams paskatinimų, kuriuos šie vėliau galėtų pralošti. Anot LPT, prieš įsigaliojant šiam sugriežtinimui Š. Stepukonio virtualūs lošimai iš Lietuvos buvo perkelti į Estiją, ten ir toliau buvo leidžiama skatinti lošėjus, taip išvengiant Lietuvos reguliuotojo priežiūros.

„Eiliniam lošėjui iš Lietuvos pabandžius nueiti ir užsiregistruoti estiškoje „Olympic Casino“ svetainėje, jis būtų nukreipiamas į lietuvišką svetainę. Tačiau Š. Stepukonio atveju nukreipimas nebuvo vykdomas. Šios aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo dalis“, – teigia LPT.

Eiliniam lošėjui iš Lietuvos pabandžius nueiti ir užsiregistruoti estiškoje „Olympic Casino“ svetainėje, jis būtų nukreipiamas į lietuvišką svetainę. Tačiau Š. Stepukonio atveju nukreipimas nebuvo vykdomas.

V. Daukšys

Nustatyta, kad žala siekė 6,4 mln. eurų – tiek, kiek Š. Stepukonis pralošė „Olympic Casino“ Lietuvoje. Apskaičiuojant baudą buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę – bendrovė nebendradarbiavo su tarnyba patikrinimo metu.

LPT taip pat praneša peržiūrėjusi savo procedūras, pakoregavusi vidaus tvarką, leidžiančią dažniau tikrinti bendrovių veiklą.

Be to, Finansų ministerija atliko LPT veiklos auditą. Jo metu esminių veiklos trūkumų nenustatyta. LPT atsižvelgė į audito rekomendacijas ir daugiau žmogiškųjų išteklių skyrė pinigų plovimo prevencijos funkcijoms.

Prašoma intensyvią priežiūrą pratęsti dar trims mėnesiams

Europos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama pratęsti buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui taikomą intensyvią priežiūrą – apykojės dėvėjimą – dar trims mėnesiams.

Tai ketvirtadienį patvirtino ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio neteisėto daugiau nei 42 mln. eurų pasisavinimo iš „Baltcap“ fondo įmonių kontroliuojantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.

Pernai gruodį Vilniaus apylinkės teismas trims mėnesiams pratęsė intensyvios priežiūros terminą, tad dabar nustatyta, kad Š. Stepukonis apykoję turėtų dėvėti iki kovo 20 dienos.

„Ikiteisminio tyrimo aplinkybės neduoda pagrindo keisti šitos kardomosios priemonės. Galiu pasakyti, kadangi intensyviąją priežiūrą, (…) apykoję skiria teismas, į teismą kreiptasi dėl kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pratęsimo (…) trims mėnesiams“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė prokuroras.

Š. Stepukonis sulaikytas vasarį

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį jų galėjo pralošti kazino.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo – prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti, o kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 m. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, iš bendrovės „Paysera“ gavusi informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininku.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija. Š. Stepukonis kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukęs sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.