Maisto kainoms parduotuvių lentynose šiepiant dantis, vieni gyventojai renkasi prastesnės kokybės prekes, kai kurie – jau rikiuojasi į eilę prie „Maisto banko“. Prognozuojama, kad maistas gali ir toliau brangti. „Pirkėjas niekur nedings, neišvažiuos gi visa Lietuva apsipirkti į Lenkiją“, – sako kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Kainos augo 50 proc.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjo Mariaus Kalantos skaičiavimu, nuo 2020 m. sausio iki 2024 m. gruodžio maisto kainos Lietuvoje augo apie 50 proc. Per tą patį laikotarpį atlyginimai kilo 60 proc.
„Tai reiškia, kad atlyginimų augimas, bent jau vidutiniškai, sugebėjo amortizuoti maisto kainų augimą, nors, greičiausiai, ir ne visiems. Tačiau tai taip pat reiškia, kad daugeliui žmonių, ypač tų, kurių pajamos ir taip nebuvo aukštos, pragyvenimo lygis per penkerius metus praktiškai nepagerėjo. Jų gerovės augimas sustojo, pradėjo stagnuoti“, – LRT.lt komentavo ekspertas.
Tų, kurių pajamos ir taip nebuvo aukštos, pragyvenimo lygis per penkerius metus praktiškai nepagerėjo.
M. Kalanta
Po COVID-19 pandemijos Europoje kilusį maisto žaliavų kainų šuolį, Šiaulių banko vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės akcentavimu, dar labiau paaštrino 2022 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, šalies agresorės paskelbtas energetikos karas Europos šalims ir dėl jo kilusios naftos bei kitų energetikos nešėjų kainos.
Tiesa, po šio šoko pernai buvo stebimas tam tikras maisto infliacijos atokvėpis – maisto prekės brango tik 1,1 proc. Ir toliau augant atlyginimams, pasak ekonomistės, perkamoji vartotojų galia atsitiesė.
Bendras maisto žaliavų kainų indeksas šių metų sausį buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus.
I. Genytė-Pikčienė
Paklaustas, kodėl maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei kitose Europos šalyse ir net viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, M. Kalanta įvardijo didesnį energijos kainų krizės poveikį.
„2021–2023 m. Lietuvoje energijos kainos, ypač dujų ir elektros, buvo išaugusios bene labiausiai ES. Kadangi maisto gamyba yra energijai imli veikla, natūralu, kad išaugusios energijos kainos atsispindėjo ir tarp maisto kainų.
Tačiau problema yra ta, kad energijos kainoms nukritus, maisto kainos taip ir liko aukštumoje. Kodėl taip yra, atsakyti negaliu. Matyt, Maisto taryba tą ir turėtų išsiaiškinti“, – svarstė mokslininkas.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad šiais metais bendroji visų prekių ir paslaugų vidutinė metinė infliacija nusistovės ties 3,5–4 proc. Maisto kainos taip pat bus vienas iš infliacijos augimo veiksnių.
Pasaulinėse maisto žaliavų rinkose I. Genytė-Pikčienė teigė jau dabar pastebinti tam tikrų maisto žaliavų kainų kilimą.
„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skelbiamas bendras maisto žaliavų kainų indeksas šių metų sausį buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau aliejaus kainos, anot jo, išaugo net 25 proc., pieno produktų – penktadaliu, o mėsos – 8 proc. Tuo tarpu pigo grūdai (6,8 proc.) ir cukrus (18,5 proc.)“, – dėstė ekonomistė.
Kai kurie prekybos tinklai jau dabar praneša sulaukę tiekėjų įspėjimų apie artėjantį prekių kainų augimą. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis visai neseniai kalbėjo, kad per kelis mėnesius brangs beveik visas maisto asortimentas.
„Tas įvyks už kokių 2 mėnesių. <...> Bet ką mes matėme po pandemijos, <...> tai abejoju, ar tą matysime. Nes ten tikrai jau buvo tokia gana stipri infliacija. Šiuo metu ji bus saikinga“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo D. Dundulis.
Paklaustas, ar, jo manymu, kainos Lietuvoje ir toliau kils, M. Kalanta atsakė, kad tai visiškai tikėtina.
„Karas Ukrainoje dar nesibaigia, o Ukraina visad buvo svarbus pasaulinis maisto tiekėjas. Taip pat vis daugiau vyksta visokių geopolitinių suiručių, tokių kaip prekybos karai ir pan. Taip pat maisto kainoms įtaką gali daryti papildomų biudžeto lėšų gynybai poreikis“, – vardijo M. Kalanta.
K. Kupšys: pajamos nesikeičia taip sparčiai, kaip gali keistis kainos
Reaguodamas į augančias maisto kainas, Kęstutis Kupšys, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas, LRT.lt pasakojo asmeniškai pažįstantis žmonių, kurie gauna fiksuotas pajamas ir kas mėnesį perka tiksliai suplanuotą produktų krepšelį.
„Kitaip šie ant bado ribos žmonės tiesiog neišgyventų. Kainos pokyčiai tokiems žmonėms yra labai skausmingi, nes pajamos nesikeičia taip sparčiai, kaip kartais gali keistis kainos. Pašalpos, pensijos, žemos algos atsilieka nuo infliacijos šuolių. Ir dabar įsivaizduokime, kad suplanavus viską euro tikslumu, sužinote, kad pabrango pieno produktai, pabrango duona, kruopos“, – akcentavo K. Kupšys.
Pašalpos, pensijos, žemos algos atsilieka nuo infliacijos šuolių.
K. Kupšys
Vartotojų aljanso prezidentas teigė, kad atsidūrus tokioje situacijoje belieka vienintelė išeitis – mažinti porcijas ir neprivalgyti. Anot jo, pereinama ir prie pigiausių produktų, kurių maistinė vertė gali būti menkesnė.
„Grietinė ar grietinės tipo riebalų mišinys? Jei euro skirtumas tarp dviejų šių prekių jums asmeniškai labai reikšmingas, aišku, ką pirksite. Batonas iš apatinės lentynos ar iš vidurinės lentynos? Tikras šokoladas ar pigi pasaldinta masė, kuri vis vien pavadinta „saldainiu“? Žmonės, kurie euro ir netgi centų tikslumu skaičiuoja viso mėnesio maistui skirtą biudžetą, tokius pasirinkimus daro kasdien“, – tvirtino K. Kupšys.
Jis taip pat tikino žinantis istorijų, kai ilgą laiką buvę prekybos centrų pirkėjais ir rinkęsi prekes pagal savo piniginę, gyventojai vis dažniau kreipiasi į „Maisto banką“ ar dėl pašalpos.
K. Kupšio tvirtinimu, maisto produktai apskritai vis dažniau lieka paskutinėje vietoje – pirmiausia susimokama už vaistus, buto nuomą, komunalinius mokesčius ar būtinąsias ryšio išlaidas.
„Jei kurios nors iš šių išlaidų, kurias sunku sumažinti, smarkiai padidėja, taupymas maistui tampa neišvengiamas. Tokiu atveju žmonėms tenka ieškoti būdų, kaip nemokamai gauti bent minimalų išgyvenimui būtiną kalorijų kiekį“, – atkreipė dėmesį Vartotojų aljanso prezidentas.
Vertindamas įkurtos Maisto tarybos idėją, K. Kupšys sutiko, kad šiuo atveju tikslai gražūs, tačiau neslėpė tuo netikintis.
„Netikiu, kad susirinkus trims interesų grupėms, kurios kiekviena turi vienintelį norą – padidinti savo „pyrago dalį“ (pelno maržą) galutinėje produkto kainoje – galima kaip nors susitarti, jog vartotojams kainos mažės“, – svarstė Vartotojų aljanso prezidentas.
K. Kupšys sako, kad viltis yra viena – jei visi kartu suvaldytume maisto švaistymą. „Neiššvaistytas maistas galėtų tapti pagrindu ne tik kainų mažinimui, bet ir realiai padėti mažiausiai pasiturintiems apsirūpinti būtinomis kalorijomis.“
Pirkėjai vis tiek susimokės?
O štai kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas P. Čepkauskas vis dėlto teigė šiuo metu įžvelgiantis į 2022-uosius panašią situaciją, kai itin sparčiai kilo energetikos ir kitos kainos. Verslas, anot jo, iš to pasimokė, valdžia – ne.
Vartotojas šiuo atveju lieka silpnoji pusė, kuris tik stebi savo plonėjančią piniginę.
P. Čepkauskas
„Ką 2022 metais suprato verslas? Tai, kad aiškios komunikacijos ir veiksmų stabilizuojant situaciją iš valdžios nebus ir tai, kad už būtinąsias prekes pirkėjas vis vien sumokės.
Kainos kils 10 proc., pardavimo kiekiai nukris 2–3 proc., bet pinigų srautai liks pozityvūs (+7–8 proc.). Visai geras gyvenimas. Juo labiau kad Vyriausybė dar kažkokiom kainų tarybom gąsdina, tai reikia priekin užsimesti, kol neprasidėjo“, – LRT.lt komentavo P. Čepkauskas.
Visa kita – pieno, kavos, kakavos, ryžių ar kitų žaliavinių prekių pasvyravimai, pasak kainų analitiko, tik papildomas informacinis fonas.
„Verslas išmoko, kad jei kyla resursų – paskolų, žaliavų, energetikos, darbo jėgos – kainos, tarkime, 20 proc., priekin reikia mostelėti 30 proc., nes maža ką. O pirkėjas niekur nedings, neišvažiuos gi visa Lietuva apsipirkti į Lenkiją“, – dėstė P. Čepkauskas.
Jis teigė manantis, kad valdžia vis dar nepasimokė, jog tokiose situacijose, jo žodžiais, svarbu valdyti ne tik rinkėjų, bet ir verslo lūkesčius. T. y. savo veiksmais ir komunikacija užtikrinant prognozuojamas pirminių žaliavų kainas, nuo darbo jėgos iki finansavimo, taip pat stabilų mokesčių dydį.
„Vartotojas šiuo atveju lieka silpnoji pusė, kuris tik stebi savo plonėjančią piniginę. Jis iš tikrųjų ir be patarimų žino ką daryti – smunkanti maitinimo verslo apyvarta ir bankrotai aiškiai rodo, kad jis taupo.
Patarti mažiau valgyti skamba kiek makabriškai, bet piktintis ir viešinti pamatytas „super kainas“ galėtų ir daugiau, nes, kad ir kaip bebūtų, visi verslai bijo dėl savo reputacijos, tai bent tai yra kažkoks instrumentas“, – komentavo P. Čepkauskas.
Sako, kad stengiasi užtikrinti patrauklias kainas
Vertindama išsakytą kritiką, Dalia Čenkienė, „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė, pabrėžė, kad dėl žaliavų, logistikos, žmogiškųjų išteklių ir energetinių resursų kainos parduotuvėse nuolat kinta – tiek didėja, tiek mažėja.
„Teigti, kad kylant kainoms 20 proc., jos lentynoje padidėja 30 proc. – netikslu. Mes visuomet stengiamės ir norime užtikrinti patrauklią kainą“, – nurodė D. Čenkienė.
Jai antrino ir „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. „Skaičiuojame, kad per 2024 metus mažėjo apie pusantro tūkstančio produktų kaina“, – tvirtino ji.
G. Kitovė sutiko, kad pirkėjai yra jautrūs kainų pokyčiams, todėl prekybos tinklas nėra suinteresuotas be svarių priežasčių „pūsti“ kainų.
„Tam tikrų produktų kaina keitėsi dėl globalių priežasčių – jei dėl prasto derliaus brangsta kavos, kakavos ar aliejaus žaliavų kainos, tiekėjai turės reaguoti, o tai matysis ir parduotuvių lentynose. Kai dėl situacijos rinkose brangsta tokie dažno vartojimo produktai kaip pienas, sviestas ar grietinė, mes imamės papildomų priemonių.
Rinkose pieno produktų kainų augimas buvo didesnis nei parduotuvės lentynose – kad pirkėjai nepajustų staigaus šios kategorijos kainų pasikeitimo, paskutinių mėnesių skaičiavimu, kompensuojame net apie trečdalį kylančių kainų“, – komentavo G. Kitovė.
„Maximos LT“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas antrino, kad prekybos tinklas nuolat derasi tiek su pirkėjais, tiek su gamintojais: „Dedame maksimalias pastangas tam, kad pirkėjai esant bet kokiems kainų svyravimams tuos pokyčius pajustų kuo mažiau.“
„Lidl Lietuvos“ pirkimų tarnybos vadovės, valdybos narės Ilonos Čiužienės tvirtinimu, šiuo metu turima informacija leidžia prognozuoti, kad 2025 metai bus stabilesni ir labiau prognozuojami nei pastaruosius kelerius metus. „Tai lems mažesnius gamybos kainų svyravimus“, – sakė ji.
Įkurta Maisto taryba
LRT.lt primena, kad Vyriausybė paskelbė apie įkurtą Maisto tarybą, kuri skirta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Maisto taryboje dirba 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų atstovai, taip pat joje yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė.
Anot žemės ūkio ministro Igno Hofmano, siekiant užtikrinti žemesnes maisto kainas, būtų galima pasvarstyti apie eksperimentą: fiksuoti kiaušinių, pieno, mėsos kainas ir pažiūrėti, kokių rezultatų tai duos.
„Galime pabandyti, ką ir siūlė D. Dundulis, fiksuoti kelių maisto produktų kainas ir pažiūrėti, kas bus“, – interviu LRT.lt sakė ministras.
Žemės ūkio ministerijos aiškinimu, maisto kainų kitimo tendencijos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos veiksnių. Anot ministerijos, tikėtina, kad maisto kainos nuosaikiai didės dėl didėjančių gamintojų vietos rinkoje parduotų maisto prekių ir importuotų maisto prekių kainų, taip pat dėl augančios gyventojų perkamosios galios bei didėjančių ūkio subjektų darbo sąnaudų.
„Padidėjęs vartotojų dėmesingumas maisto kainų pokyčiams, aktyvus naudojimasis palankiausiais pasiūlymais būtų stabilizuojantis veiksnys, neleidžiantis maisto kainoms nepagrįstai didėti.
Bet taip pat atkreiptas dėmesys, kad JAV realizavus savo ketinimus įvesti dviženklius muitus Europos Sąjungos ir kitoms stiprų agrarinį sektorių turinčioms šalims galima papildoma neigiama įtaka žemės ūkio produktų ir maisto kainoms“, – komentavo ministerija.
