Lietuvos metrologijos inspekcijoje dirbantys specialistai pripažįsta, kad neretai atlieka pilkojo kardinolo vaidmenį ginant vartotojų teises. Jų darbo rezultatų naudą patiria didžioji dalis vartotojų, tačiau mažai kas žino, kokį svarbų vaidmenį jie atlieka. Apie netinkamus produktų svorius, kurie gali lemti ir skaudžias nelaimes, portalui LRT.lt pasakoja Vilniaus apskrities metrologijos inspekcijos skyriaus vadovas Igoris Tkačenko.
I. Tkačenko į svečius užsukusiems portalo LRT.lt žurnalistams teigė, kad jų darbas – tikrinti ar prekių kiekiai bei pakuočių svoriai atitinka deklaruojamus. Taip pat patikrinti ar matavimo įrenginiai, naudojami šalyje veikiančių įmonių, atitinka reikalavimus, o vartotojai neaptiria žalos.
I. Tkačenko pažymi, kad Vilniaus skyrius per ketvirtį gauna apie 10 skundų iš vartotojų. Visoje Lietuvoje skundų skaičius per tą patį laikotarpį siekia apie 50, o per metus gaunama apie 200 nusiskundimų dėl netinkamo produktų svorio ar kiekio.
„Iš jų pasitvirtina apie 30 proc.“, – sako ekspertas bei pažymi, kad didžiausią skundų skaičių gauna prieš šventes.
Ekspertas pažymi, kad savo iniciatyva metrologijos skyrius, veikiantis Vilniuje, per mėnesį padaro apie 30 patikrinimų. „Vos spėjame suktis“, – sako specialistas.
Varškė pasirodė per lengva
Jau 30 metų inspekcijoje dirbantis ir darbo subtilybes puikiai išmanantis I. Tkačenko vedasi portalo LRT.lt žurnalistus į laboratoriją, kur žada parodyti nagrinėjamo skundo tyrimo rezultatus.
„Buvo gautas skundas iš vartotojo, kad viename iš Lietuvoje veikiančių prekybos centrų įsigijus 180 gramų varškės pakelį ir jį pasvėrus namie, svoris neatitiko reglamentuoto. Anot vartotojo, namų svarstyklės parodė, kad varškė svėrė 170 gramų“, – skundo turinį įvardina I. Tkačenko.
„Reaguodami į skundą, mes pradedame tyrimą. Atsitiktinai pasirenkame kelias parduotuves, važiuojame į vietą ir tą produktą sveriame su savo svarstyklėmis. Vėliau kelis pakelius varškės pasiimame ir važiuojame į laboratoriją. Joje varškę išvyniojame, pamatuojame įpakavimo masę ir ją atimam iš bendros masės, kokią nustatėme“, – darbo specifiką įvardina ekspertas.
I. Tkačenko pažymi, kad ant pakuotės yra nurodyta gryna produkto masė, todėl siekiant išsiaiškinti tikslų svorį, reikia sverti išpakuotą prekę.
„Produkto pakuotę išdžioviname, kadangi drėgmė suteikia papildomo svorio, kuris gali sudaryti apie 1 gramą“.
Taip pat svarbu atsiminti, kad priklausomai nuo produkto masės, jam yra taikoma paklaida, sako Lietuvos metrologijos inspekcijos matavimų ir tyrimų skyrius viršininkė Nijolė Maziliauskaitė.
„Produktui iki 200 gramų yra taikoma 4,5 proc. paklaida. Vadinasi, minimalus 180 gramų varškės pakelio svoris gali būti 171 gramas“, – pastebi ji.
Laboratorijos darbuotojai galimai svorio neatitinkančią varškę pasvėrė su laboratorijoje esančiomis ir per 10 tūkst. eurų kainuojančiomis svarstyklėmis. Pirmasis varškės pakelis buvo sveriamas tris kartus, o svoris nustatytas išvedant vidurkį. Po atliktų matavimų nustatyta, kad varškės pakelis sveria 185,2 gramus, o antrasis – 188,1 gramą.
Tuo metu išdžiovinta gaminio pakuotė svėrė 4,9 gramo. Iš bendro gaminio svorio atėmus įpakavimo masę, nustatyta, kad grynos varškės masė pakuotėje siekia atitinkamai 180,3 ir 183,2 gramus.
Parduotuvėse papildomai buvo pasverti dar 40 varškės pakelių, tačiau jie visi taip pat buvo virš 180 gramų, o maksimalaus mažiausias leistinas svoris neviršijo normos ribų, todėl vartotojo skundas buvo atmestas, o pažeidimų nenustatyta.
„Visi atlikti matavimai parodė, kad varškės yra įdėta netgi daugiau, nei turėtų būti, todėl pažeidimų nenustatėme“, – portalui LRT.lt sakė Lietuvos metrologijos inspekcija matavimų ir tyrimų skyrius vyriausioji specialistė Olga Mičinskaja.
Skundas iš kalėjimo bei griūvanti „Maxima“
I. Tkačenko pažymi, kad tenka gauti pačių įvairiausių skundų, o kai kurie jų verti atskiro pasakojimo.
„Vieni skundžiasi, kad sėklų į pakelį per mažai įdėta, kiti – kad tualetinio popieriaus ritinėlyje mažiau nei nurodyta ant pakuotės, kad kvepalų buteliuke per mažai. Buvo gautas netgi skundas iš kalėjimo, kad degtukų dėžutėje per mažai degtukų. Patikrinome, iš tikrųjų per mažai degtukų buvo pakuotėse, tad įmonei, kuri juos gamina, buvome priversti skirti baudą“, – sako I. Tkačenko.
Jis pastebi, kad tokie kurioziniai atvejai daug žalos nepadaro, tačiau pasitaiko ir tokių pažeidimų, kurie gali vesti prie didelių nelaimių.
I. Tkačenko mini atvejį, kada lietuvių įmonėje, kuri gamina cementą, rasta, kad cemento maišuose sistemingai trūksta svorio. Kai kada net iki 5 kilogramų. O statybininkai skundėsi, kad dėl netinkamų proporcijų, negali garantuoti darbų kokybės.
„Statybininkai man vėliau skundėsi, kad jeigu ant cemento mišinio užrašyta 30 kilogramų, o darant skiedinį suberi maišą, kuriame iš tikrųjų tik 25 kilogramai, tai nežinai kokia gausis masė. Statybininkai teigia, kad tada negali garantuoti, kokia bus pastato kokybė“, – galimų neatitikimų pasekmes vardino specialistas ir prisiminė atvejį, kada Latvijoje įgriuvus prekybos tinklo „Maxima“ stogui, puolė tikrinti, ar ten nebuvo naudojamas lietuviškas cementas.
Metrologijos skyriaus Vilniuje vadovas pažymi, kad minimali bauda už pažeidimus įmonei siekia 100 eurų, o fiziniam asmeniui – 30 eurų.
Laboratorijos darbuotai taip pat pastebi, kad kartais fiksuojami ir netyčiniai pažeidimai, kada dėl oro drėgmės produktų svoris gali kisti.
„Pavyzdžiui, miltai. Važiuojame į gamyklą, sveriame ir ten viskas gerai, tačiau prekybos centruose miltų svoris jau yra mažesnis nei leistina norma. Išsiaiškinome, kad gamykloje drėgme yra didesnė, o prekybos centruose ganėtinai sausa, todėl produkto svoris mažėja. Bandėme tartis su gamintojais, kad daugiau miltų įdėtų į pakuotes“, – sako I. Tkačenko.
Pažeidėjai turgavietėse
Metrologijos laboratorijoje dirbantys darbuotojai pastebi, kad su nuolatiniais pažeidimas susiduriama ir turgavietėse.
„Turgavietės pas mus yra įrašytos kaip nuolatinis kontroliuojamas objektas, o ten pažeidimai ganėtinai dažni“, – teigia I. Tkačenko.
Dažniausiai žmonės turgavietėse naudoja svarstykles, kurios neatitinka reikalavimų, jos nėra patikrintos matavimo priemonių kontrolės specialistų ir galimai rodo netikslų svorį.
Anot pašnekovo, tokie atvejai yra pakankamai dažni, tačiau vieną kartą gavę įspėjimą ar baudą, prekybininkai skuba įsigyti sertifikuotas ir patikrintas matavimo priemones.
Vis dėlto, I. Tkačenko pažymi, kad ir naudojantys sertifikuotas svarstykles bando pergudrauti klientus.
„Sveriant prekes su pirštu paspaudžia svarstykles ar naudoja kitus būdus, tačiau tai jau yra sukčiavimas, ir tokius atvejus turi tirti policija“, – sako specialistas.
