Verslas

2019.03.04 13:58

Išmanieji skaitikliai lietuvių namus pasieks jau kitąmet: iš pradžių sąskaitos gali net išaugti

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.03.04 13:58

Kitąmet daugelio lietuvių namus turėtų pasiekti išmanieji elektros energijos skaitikliai. Išmanioji apskaita padės gyventojams nuolat sekti elektros energijos suvartojimą ir sutaupyti, teigia skaitiklius diegianti ESO („Energijos skirstymo operatorius“). Nors specialistai vardija šios sistemos privalumus, vartotojų, kurių namuose atsiras šie skaitikliai, gali laukti nemaloni staigmena – jie gali pamatyti, kad suvartoja daugiau el. energijos nei anksčiau. 

Pirmadienį ESO pranešė pradedanti išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimą, taigi masinis skaitiklių diegimas lietuvių namuose turėtų prasidėti kitų metų gale. Žvelgiant į kitas ES šalis, Lietuva gerokai atsilieka – daugelis valstybių jau seniau įsidiegusios išmaniąją apskaitą. Mus aplenkė ir Estija, kur išmanieji skaitikliai estų namuose įrengti jau kelerius metus, ir Latvija, kuri jau pradėjo diegti sistemą.  

Masinis diegimas – jau kitąmet

Nors anksčiau buvo skelbta, kad išmanieji skaitikliai vartotojų namus pasieks jau šiemet, tai turėtų įvykti tik kitąmet.

ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas LRT.lt portalui teigė, kad taip neįvyko, nes tai sudėtingas ir kompleksiškas projektas.

„Pasiruošimui diegti išmaniąją apskaitą skyrėme daugiau laiko: analizavome užsienio šalių patirtį, tinkamas pirkimo ir diegimo strategijas ir vykdėme konsultacijas su rinka, išmėginome įvairius ryšio technologinius sprendimus. Pagal 2018 m. Seimo patvirtintas Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos gaires, ESO planuoja išmaniosios apskaitos infrastruktūrą ir sistemą įdiegti iki 2023 m. pabaigos. Šis terminas nėra nukeliamas“, – sakė jis. 

Iš viso iki 2023 m. planuojama įdiegti daugiau nei 1,6 mln. išmaniųjų skaitiklių. Tai, anot ESO, padės gyventojams sutaupyti. Be to, bus kur kas patogiau, nes klientams nebereikės kas mėnesį nusirašyti skaitiklių rodmenų.

„Įdiegus išmaniosios apskaitos infrastruktūrą, o ypač nuotolinę apskaitą, kai matyti labai detalus elektros energijos naudojimas, numatoma, kad mažės elektros energijos vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo energijos vartojimo įpročius, priimti racionalius energijos taupymo sprendimus. Išmaniųjų skaitiklių rodmenų nurašymas vyks nuotoliniu būdu, todėl klientams nebereikės kas mėnesį patiems nurašinėti skaitiklių rodmenų, o ESO vykti pas klientus dėl planinių patikrinimų. 

Tokiu būdu bus taupomas kliento laikas ir ESO sąnaudos. Nebebus poreikio vykti pas klientus dėl skaitiklio techninės apžiūros, nes nuotoliniu būdu bus gaunama esminė informacija apie skaitiklių būseną. Dėl geresnės skirstymo tinklo gedimų stebėsenos bei operatyvesnės reakcijos į gedimus, klientai trumpesnį laiką bus be elektros energijos. ESO specialistams bus lengviau identifikuoti rizikingas, problemines vietas ir atitinkamai planuoti investicijas, tikslingai vykdyti rekonstrukcijos ir kt. darbus. Taip pat tikimasi mažės tinklo nuostoliai“, – pasakojo T. Kavaliauskas. 

Susimokės vartotojai

Lietuvos energetikos instituto Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorijos vadovas Virginijus Radžiukynas teigiamai vertino šį ESO žingsnį ir teigė, kad išmanieji skaitikliai gali padėti gyventojams tiksliau įvertinti savo el. energijos suvartojimą, taigi ir sutaupyti. 

„Vartotojui bus aišku, kiek jis suvartoja el. energijos, kuriuo metu daugiausiai, kuriuo mažiausiai. Pagal tai jis galės pasirinkti, kurį planą jam geriausia rinktis – vienos laiko zonos ar dviejų“, – sako jis. 

V. Radžiukynas pasakojo, kad naudą pajus ir elektros tinklus valdančios įmonės: „Jos matys, kaip tinkle realiai kinta apkrova, vadinasi, padidės tinklo valdomumas, taigi įmonės galės priimti efektyvesnius sprendimus. Tai leis tikslingiau numatyti investicijas ir padidinti viso tinklo darbo efektyvumą.“

Didžiausiu išmaniosios apskaitos minusu ekspertas įvardijo kainą ir reikalingas investicijas, kurios sieks milijonus eurų. 

„Reikės diegti svarbius techninius sprendimus, o tai kainuos, bus reikalingos papildomos investicijos. Kiek tai kainuos galutiniam vartotojui – pasakyti sunku, priklauso, kaip pažiūrėsime – ar kaip į infrastruktūros diegimą, ar į galutinę naudą, kuri teks visuomenei. Skaičiuojama, kad tikėtinas 2–5 proc. elektros energijos sutaupymas, taigi galiausia tai vartotojams atsipirks per naudą, bet tai užtruks“, – sakė jis. 

ESO preliminariai skaičiuoja, kad bendros investicijos į išmaniosios apskaitos diegimo projektą viršys 200 mln. eurų. 

T. Kavaliauskas pripažino, kad dėl jų diegimo elektros energijos tarifai turėtų didėti. 

„Investicijos yra derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir ji nustatys, kaip ir kada investicijos bus įtraukiamos į tarifą. Atkreipiame dėmesį, kad elektros kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – ne tik nuo išmaniosios apskaitos diegimo, todėl šiuo metu prognozuoti įtaką tarifui būtų labai neobjektyvu ir netikslu. Svarbu pažymėti, kad prieš kelerius metus atlikta kaštų naudų analizė parodė, kad ši investicija ilgainiui atsipirks, dėl išmaniosios apskaitos suteikiamų naudų“, – sakė jis. 

Pirmieji duomenys gyventojus gali papiktinti

V. Radžiukynas LRT.lt pasakojo, kad išmaniuosius skaitiklius jau įsidiegė daugelis ES šalių, todėl mes stipriai atsilikome. Tačiau tą galima paversti mūsų privalumu. 

„Vieni pirmųjų įsidiegė italai, pas juos jau numatomas antras etapas, kur pirmieji išmanieji skaitikliai bus pakeisti naujaisiais išmaniaisiais skaitikliais. Latvijoje išmanioji apskaita yra diegiama, Estija turi išmanią apskaitą jau kelerius metus, taigi tikrai nebūsime pirmieji. Kad mes užvėlavome – nematau didelės blogybės, nes technologijos nuolat kinta, todėl mes įsidiegsime naujausias“, – mano jis.

Tačiau jis perspėja, kad kai kuriems vartotojams pirmieji išmaniųjų skaitiklių duomenys gali labai nepatikti, mat jie gali pamatyti, jog suvartoja daugiau el. energijos nei anksčiau. 

„Dabar naudojami seni indukciniai skaitikliai, kurie nusidėvi, nes jų veikimo principas yra elektromagnetinis, t. y. – visą laiką sukasi diskas, kuris, laikui bėgant, vis sunkiau pradeda suktis. Vadinasi, po kurio laiko skaitiklis pradeda rodyti mažesnį suvartotos el. energijos kiekį. Pastačius naujus skaitiklius, jie rodys tiksliai suvartojamą el. energiją, ir dėl to sąskaita gali truputį padidėti. Bet tai nereiškia, kad vartotojas realiai suvartos daugiau el. energijos. Paprasčiausia vyks tikslesnė apskaita. Todėl jei kils pasipiktinimų, jie bus nepagrįsti“, – sako jis. 

Vidutinis el. energijos sutaupymas – apie 6 proc.

2017 m. ESO įgyvendino „Išmaniosios apskaitos“  bandomąjį projektą, kuriuo siekta sužinoti išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, sudaryti sąlygas klientams taupyti elektros energiją ir laiką.

Per bandomąjį projektą, Lietuvoje buvo įdiegta beveik 3000 išmaniųjų skaitiklių – Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Šilutės, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. 

T. Kavaliauskas teigė, kad projektas parodė, jog išmanioji apskaita išties leidžia sutaupyti. 

„Klientai ypač įvertino išmaniųjų skaitiklių privalumą, kai nebeliko prievolės kas mėnesį nurašinėti skaitiklio rodmenis, o vidutinis elektros energijos sutaupymas siekė apie 6 proc. Kaštų ir naudos analizė parodė, kad toks sprendimas ir Lietuvai gali būti naudingas ne tik socialiniu, bet ir finansiniu aspektais“, – sakė jis.  

Šiuo metu ESO pradeda reikalingos infrastruktūros viešųjų pirkimų procedūras – tiekėjai turės ne tik pasirūpinti daugiau nei 1,6 mln. išmaniųjų elektros energijos skaitiklių tiekimu, bet ir skaitiklių duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimu bei komunikacijos infrastruktūra. 

Investicija yra derinama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sutartį su išmaniosios apskaitos infrastruktūros diegėju planuojama pasirašyti 2020 m. I ketvirtį, o masinį skaitiklių diegimą pradėti 2020 metų IV ketvirtį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt