Verslas

2019.03.04 12:04

Specialistai įvertino Vilniaus senamiestį: kokybiškų biurų trūkumą didins ir „fintech“ startuoliai

BNS2019.03.04 12:04

Nekilnojamojo turto plėtotojams pastaraisiais metais fiksuojant augantį žmonių norą įsikurti arčiau Vilniaus centro, specialistai prabyla apie lygiagrečiai didėjantį spaudimą biurų pasiūlai centrinėse sostinės vietose. Tik jeigu pirmuoju atveju didelio disbalanso tarp poreikių ir galimybių dar nėra, tai ieškančioms kokybiškų ir modernių darbo erdvių sostinės senamiestyje bei aplink jį įmonėms dažnai tenka nusivilti.

Kaip pranešime spaudai teigia rinkos analitikai, aukštus standartus atitinkančių naujų biurų pasiūla Vilniaus senamiestyje būtų it gaivaus vėjo gūsis tvankią dieną, tačiau jam padvelkti kyla daugybė kliūčių. Todėl kiekvieno naujo projekto atsiradimas artimiausius kelerius metus rinkoje bus greitai įsisavinamas. Be to, dar šiemet galime tikėtis ir netikėtų įtakos faktorių – pavyzdžiui, kietojo „Brexito poveikio Vilniaus biurų rinkai.

Ieškantiems kokybės ir modernumo – iššūkiai

Anot nekilnojamojo turto konsultacijos bendrovės „Solid Real Advisors“ vadovo Aurimo Astramsko, kokybiškų šiuolaikiškų biurų poreikis sostinės senamiestyje yra nuosekliai viršijantis pasiūlą tiek dėl ribotų išteklių, tiek dėl augančio bendrovių, norinčių kurtis miesto širdyje, kiekio.

„Vilniaus Senamiestyje A klasės standartus atitinkančių patalpų (apie 24 tūkst. kv. m.) neužimtumo lygis yra minimalus, tad galima drąsiai teigti, jog šioje miesto dalyje modernių biurų patalpų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Tai liudija ir faktas, kad bendras administracinių patalpų vakansijos lygis Senamiestyje šių metų pirmąjį ketvirtį, mūsų prognozėmis, bus gerokai aukštesnis“, – teigia ekspertas.

Rinkoje sutariama, kad Senamiestyje įsikuriančios įmonės dažniausiai čia pasilieka ilgam – visavertės pilnai urbanizuotų miesto dalių siūlomos galimybės ir privalumai nusveria galimai mažesnes nuomos kainas miesto pakraštyje.

„Dažnu atveju darbo aplinka autentiškose patalpose ir galimybė darbuotojams džiaugtis miesto centro privalumais laisvu nuo darbo metu tampa įmonės etoso ir identiteto dalimi. Todėl atsiradus poreikiui organizaciją perkelti į erdvesnes ar technologiškai pažangesnes patalpas neatsisakant šių privalumų, susiduriama su nemenku iššūkiu – galimų pasirinkimų sąrašas paprastai būna itin trumpas“, – atkreipia dėmesį A. Astramskas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International Advisers“ partnerės Sandros Jovaišaitės pastebėjimu, naujų modernių projektų vystymą senamiestyje riboja laisvų žemės sklypų skaičius ir apribojimai, susiję su istorine miesto dalimi bei paveldo reikalavimais.

„Po tam tikros pertraukos, ateinančiais metais rinkoje laukiama kelių naujų projektų Vilniaus senamiestyje, iš kurių „Darnu Group“ statomas „Paupio“ rajonas atitinka svarbius kriterijus, kaip maitinimo ir kitokių paslaugų gausa greta darbo vietos. Jis turėtų pritraukti nuomininkus, ieškančius išskirtinių ir šiuolaikiškų biuro patalpų, kurios atitinka rinkos tendencijas ir pasižymi moderniais technologiniais sprendimais. Tačiau tokių biuro patalpų pasirinkimo galimybės sostinės senamiestyje artimiausiais metais ir toliau išliks ribotos, o aktyvesne plėtra pasižymės kitos miesto dalys“, – sako specialistė.

Balansą pasiekti užtruks

Anot specialistų, pagrindinės pasiūlos deficito priežastys – plėtojimui tinkamų lokacijų trūkumas, įvairūs architektūros, paveldosaugos apribojimai. Potencialių investuotojų ratą siaurina ir santykinai didesnės investicijos bei ilgesnis tokių projektų įgyvendinimo terminas.

„Praktika rodo, kad tokios investicijos domina tik patyrusius ir ilgalaikius strateginius tikslus turinčius plėtotojus“, – apie naujus projektus Vilniaus senamiestyje kalba A. Astramskas. Jo teigimu, tuo pačiu galima konstatuoti faktą, jog didžioji dalis šiuo metu senamiesčio rinkoje esančio ploto yra istoriniuose rekonstruotuose pastatuose.

„Suprantama, dėl tokiuose statiniuose esančių įvairių apribojimų, kaip, pavyzdžiui, kapitalinių sienų gausa, dažnai nuomojami plotai nėra įsisavinami taip efektyviai, kaip naujos statybos projektuose. Todėl modernūs biurų kompleksai senamiestyje turi esminių pranašumų ir gali pasiūlyti retą kombinaciją tarp autentiškos kaimynystės ir moderniausių technologinių, inžinerinių, bei statybos sprendimų“, – sako A. Astramskas.

Nepaisant neslūgstančio šiuolaikiškų biurų poreikio Vilniaus centre, rinkos specialistų teigimu, paklausos ir pasiūlos susibalansavimo artimiausiais metais dar tikėtis neverta. Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas, sako, jog sostinės senamiestyje ir jo prieigose modernių biurų pasiūla per ateinančius 3–4 metus gali ir padvigubėti, bet rinkos poreikiams to vis tiek nepakaktų.

„Tai lemia tiek įprasti vidiniai, tiek nauji išorės veiksniai“, – sako M. Kulbokas.

Netikėti faktoriai

Kalbėdami apie išorės veiksnius, ekspertai prabyla apie augantį poveikį Vilniaus biurų rinkai darančias paslaugų ir technologijų užsienio bendroves, Lietuvos sostinėje atidarančias savo būstines. Maža to, dar daugiau žibalo į poreikio ugnį netrukus gali įpilti ir anksčiau nenumatyti faktoriai – pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai jau nuo kovo 29 dienos gresiantis pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus be sutartų išstojimo sąlygų (vadinamasis kietasis „Brexitas“), verčiantis finansų technologijų įmones vietoje Londono ieškotis kitų vietų savo buveinėms. Anot specialistų, Lietuva šioms bendrovėms yra itin patraukli dėl daugelio faktorių.

AFP/Scanpix nuotr.

„Užsienio kapitalo įmones ateiti į Lietuvą traukia išsilavinę, daugiakalbiai darbuotojai, kokybės standartus atitinkanti biuro patalpų pasiūla, konkurencingi kaštai ir kiti veiksniai. Finansinių technologijų įmones į Lietuvą masina palanki reguliacinė aplinka šalyje. Tokie išorės veiksniai, kaip „Brexitas“, tik suteikia galimybę pritraukti naujų žaidėjų į mūsų šalį“, – akcentuoja S. Jovaišaitė.

M. Kulbokas „Brexito“ poveikį vertina atsargiai, tačiau įžvelgia galimybes visai šaliai.

„Atrodo, kad tas etapas daug ką užklupo netikėtai. Buvo įmonių, kurios „Brexitui“ ruošėsi, bet startuoliai, matyt, juo netikėjo. Dabar panašu, kad jau patikėta ir kietuoju išstojimu, ir, sakyčiau, desperatiškai pradėta blaškytis po Europą, ieškant vietos, kur geriausia jurisdikcija startuoliams. Šiame kontekste Lietuvos iniciatyvos užsienyje, kur pristatomos galimybės mūsų šalyje greitai įsikurti ir gauti reikalingas licencijas, ją staiga padaro labai matomą ir patrauklią“, – atkreipia dėmesį analitikas.

Jo vertinimu, finansiniai startuoliai savo poreikiais biurams iš esmės panašūs visame pasaulyje.

„Gera, hipsteriška miesto centro lokacija su tam tikrais, pridėtinę vertę turinčiais privalumais: valgymas, gyvenimas, kokybė ir galimybė įsikraustyti, – finansinių startuolių įmonių poreikius vardija M. Kulbokas. – Tad paklausos spaudimas Vilniaus centrui ir toliau augs, bet pasiūla smarkiai apribota įvairių veiksnių, dalis kurių – ir nuo vystytojų mažai priklauso.“

Trūksta visaverčių rajonų

Analitikai sutaria, kad veiksmingiausiai šiuolaikiškų įmonių poreikių kombinaciją atliepia modernūs daugiafunkciniai rajonai, tačiau tokius sukurti miesto centre – didelis iššūkis.

„Multifunkciniai sprendimai pasiteisina daugeliu atveju tiek naudotojui, tiek ir nuomotojui. Visi svajoja sukurti multifunkcinį objektą, tik vieni neturi reikiamų finansinių išteklių, kiti pritrūksta ryžto, treti stokoja specifinių žinių. Multifunkcija leidžia dar labiau diversifikuoti NT segmentų keliamas rizikas, o verslo erdvių nuomininkai ateityje įgauna didesnį privalumą, užtikrinantį pasirinkimus ten dirbantiems darbuotojams“, – įžvelgia M. Kulbokas.

A. Astramsko teigimu, nedideli plėtotojų projektai lemia, kad senamiesčiuose dažnai vieną šalia kito galime išvysti du kraštutinumus – nuostabų vis dar dažais kvepiantį pastatą ir šalia esantį visų pamirštą griuvėsį.

„Todėl, pavyzdžiui, kalbant apie multifunkcinius sprendimus Vilniuje, išsiskiria „Paupio“ projektas, leidžiantis vienoje didelėje teritorijoje miesto centre sutelkti visapusiškai konceptualiai išgrynintą produktą. Pagrindinė priežastis, kodėl negalime išvardinti daug panašių projektų, – tokios apimties teritorijų trūkumas. Kitas aspektas – šiuo metu Lietuvoje veikia vos keli investuotojai, kurie potencialiai turi reikiamus resursus tokiems projektams išvystyti“, – tikina A. Astramskas.