Gerą pusmetį, o gal ir ilgiau, gausėja restoranų ir kavinių, nusprendžiančių užsidaryti. Savininkai sako, kad trūksta klientų, o ir verslauti sunkiau, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.
Į skolas įklampino kovidas
Įmonė „Burokėlis ir krapas“, kuriai priklauso picerijos „Jurgis ir drakonas“ ir „Brooklyn Brothers“, nuo pernai metų rudens paskelbė apie dviejų picerijų uždarymą. Prieš beveik metus dar viena picerija Vilniaus centre taip pat paskelbė visam laikui užverianti duris. Įmonės vadovė Odeta Bložienė sako, kad tam nemažai įtakos turėjo PVM lengvatos panaikinimas.
„Padidėjus PVM, apyvartos ženkliai krito. Tuomet reikia priiminėti sprendimus. Versle taip ir yra, kad tu turi laiku priimti sprendimą. Nesunkinti savo situacijos visada yra sunku. Restoranų bankrotų yra mažai, nes žmonės yra labai prisirišę – įrengimas kainuoja brangiai, reikia surasti žmonių. Ir jeigu turi gerus žmones, tai juos nori išlaikyti“, – aiškina O. Bložienė.
Piceriją „Jurgis ir drakonas“ Kaune „Burokėlis ir krapas“ uždarė po aštuonerių darbo metų. Taip atsitiko ir dėl apmokestinto įvažiavimo į Kauno senamiestį, ir nuolatinio jo remonto.
„Pavyzdžiui, kurjeriai negali patekti [į senamiestį] arba yra papildomai apmokestinami. Vieni kurjeriai pasakė, kad net nebevažiuos ir galės pristatinėti tik dviračiais ir paspirtukais. Kauno senamiestyje nėra labai daug įmonių, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje. Kaune yra visai kitaip. Tai yra labiau savaitgalio išėjimas. Ir kuomet dar Vilniaus gatvė buvo remontuojama, visas srautas persikėlė į Laisvės alėją. Tad turi daryti sprendimus“, – sako O. Bložienė.
Ji spėja, kad situacija būtų susiklosčiusi kitaip, jei ne kovidas, maitinimo įstaigas įklampinęs į dideles skolas.
„Įmonės, kurios dirbo iki pandemijos, ir pandemijos metu išlaikė darbuotojus, darbo vietas, sukaupė skolas tiek Sodrai, tiek VMI. O tas skolas reikia grąžinti. Jos buvo išdėliotos iki 2025 ar 2026 m. Šis laikotarpis ilgesnis negu lengvata. Tas tikrai apsunkina, nes lengvata turėjo padėti išbristi iš tų skolų, kurias sukaupėm pandemijos metu. Jos neatsirado iš niekur“, – teigia O. Bložienė.
Lankytojų srautai mažėja
Pašnekovė aiškina, tiek kovidas, tiek ir jį sekusi energetikos krizė smarkiai pakirto maitinimo sektorių.
„Kas dar išgyveno [pandemiją], kažkaip griebėsi šiaudo, bet kuomet sąskaitos išaugo dešimt kartų, kai tu už vieno restorano dujas ir elektrą turi sumokėti ne 2 tūkst., o 10 tūkst. eurų, tai yra labai ženklu. O apyvartos nepadidėjo. Situacija nepasikeitė, vartotojų neatsirado daugiau. Bet tavo kaštai staiga išaugo. Rugpjūčio mėnesį, iš principo lyg ir niekas nepasikeitė, bet tavo kaštai ženkliai išaugo. Tai irgi nepadėjo, nes tai davė grįžimą atgal ir vėl skolų kaupimą“, – apie smūgius sektoriui pasakoja verslininkė.
O dabartinė problema, sako O. Bložienė, yra sumažėję lankytojų srautai.
„Visus praėjusius metus apyvartos mažėja. Mes matom mažmeninės prekybos augimą, visi perka parduotuvėje. Žmonės mažiau eina į restoranus. Tai parodo išlaidų mažinimą, pirmiausia per laisvalaikį ir pramogas. Tai yra pirmosios išlaidos, kurias kerta žmonės, kai pradeda taupyti. Jeigu mes pasižiūrime į kitą svarstyklių pusę, kaip auga indėliai, tai jie auga labai sparčiai. Žmonės pinigų turi. Ir lyg ir atrodytų, kad ir lūkesčiai geri dėl ateities. Niekas nesitiki, kad greitu metu bus kažkokios didelės turbulencijos“, – sako O. Bložienė.
Pašnekovė sako, kad didžiausias peilis maitinimo įstaigoms vis dėlto yra darbo užmokestis. Maitinimo sektoriuje jis sudaro 30-40, o kartais net ir 50 proc. įstaigos kaštų. Tad esant sunkesnei padėčiai, restoranai dažnai pasirenka mažinti aptarnaujančio personalo kiekį.
„Reikia rinktis, ar tu eini tuo keliu, kad turi mažiau padavėjų, mažiau aptarnaujančio personalo. Arba kodėl sako, kad valgyklos tai laikosi gerai? Todėl, kad dirba trumpą darbo laiką, dirba tik per pietus. Tai kur yra darbuotojai, kurie efektyviai padirba tik pietų metu, o kur yra restoranas, kuris turi 40 proc. viso savo darbo laiko neefektyvaus? Nes pavyzdžiui, nuo pietų iki vakaro yra štilis. Ir tu nepriversi žmogaus valgyti 16 val., jeigu jis pietauja 13 val. Lygiai taip pat tu nepriversi jo ateiti vakarieniauti 16 val., jeigu jis vakarieniauja 19 val. arba 20 val.“, – aiškina O. Bložienė.
Kurjerių paslaugų populiarumas neslopsta
Pasak O. Bložienės, darbuotojų mažinimas sektoriuje matomas akivaizdžiai.
„Jeigu praeitais metais mes matėme virš 40 tūkst. dirbančiųjų šitame sektoriuje, tai dabar, remiantis Statistikos departamento informacija, 3 metų ketvirtį jau buvo 38 tūkst. Reiškia, dirbančių žmonių skaičius mažėja, todėl, kad visi efektyvinasi, mažinasi, galbūt persiorientuoja“, – teigia verslininkė.
Ji aiškina, kad todėl matome daugiau savitarnos elementų, kai kurios kavinės išvis atsisako aptarnavimo paslaugos.
„Žmones išlaikyti yra brangu. Ir tada atsiranda kurjerių paslauga, yra netgi atskiros vadinamosios „shadow kitchen“ (liet. šešėlinė virtuvė), kuriose yra tik gaminama. Ar yra geriau sumokėti 20-30 proc. kurjeriui, ar yra pigiau samdyti padavėjus, turėti didesnius kvadratus, mokėti brangesnę nuomą? Viskas susideda, visi pasirenka savo kelią“, – sako pašnekovė.
Ji pasakoja, kad kovidas atnešė milžinišką kurjerių paslaugų augimą, kuris neslopsta ir pandemijai pasibaigus.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga namų ūkių, kuriuos sudaro vienas asmuo. Tad ką tu pats sau gaminsiesi? Kiek yra tokių atsidavusių, kurie rūpinasi, ką deda į savo lėkštę? Nes reikia eiti į parduotuvę, ar užsisakyti maisto pristatymą į namus, tada gaminti, stovėti prie plytos, versti receptų knygas. Na kam? Aš tingiu, nenoriu. Aš verčiau per tą laiką paklausysiu podkastą, pažiūrėsiu, pašoksiu, padainuosiu. Nes visuomenė keičiasi, jauni žmonės nebenori stovėti prie plytos. Pažiūrėkim, kokie yra butai – 20 kvadratų su viskuo. Ten net nėra virtuvės“, – aiškina O. Bložienė.
O restoranai vis tiek nori turėti užimtumą, sako ji, net jei parduodant per kurjerius ir nieko neuždirba.
„Ta marža yra išvis minimali, – sako verslininkė. – Bet jie palaiko savo virtuvės užimtumą. Nes tau reikia, kad ir tavo produktai judėtų, ir kad tavo esantis virėjas dirbtų kažką, o ne tik sėdėtų.“
Tačiau ji sako, kad visuomenė visame pasaulyje keičiasi.
„Ir mes ką ir matome, ne tik Lietuvoje, Amerikoje kiek per praėjusius metus užsidarė didžiausių tinklų. Nes tiesiog keičiasi. O ką dar kalbėti apie madas, apie tai, kokios ateina naujovės, apie tai, ką tu gali pasiūlyti klientui kito ir apie tai, kad iš viso Lietuvoje eiti į savo vietinį restoraną ir jį palaikyti nėra labai madinga“, – sako O. Bložienė.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ įraše.
