Verslas

2019.02.28 23:08

Darbo santykių uberizacija verčia politikus ieškoti išeities

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.28 23:08

Darbo sutartis keičiančios įvairios naujos savarankiškos veiklos gresia tapti didžiule problema šalių socialinio draudimo sistemoms. Europa įprastų darbo santykių nykimą vadina uberizacija. Lietuvoje tai reiškia mažesnes įplaukas į pensijas turinčios mokėti „Sodros“ biudžetą, minimalias arba išvis jokių socialinių garantijų patiems naujos kartos darbuotojams ir naštą visuomenei. Ir „Sodra“, ir ekonomistai politikus ragina ieškoti išeities, kitaip ateityje bus gausybė skurdžių pensininkų.

Nuplauti taksi automobilį vidurdienį – jokių problemų. Neskubant. Vairuotoja Elena sako, kad nėra klientų. Užsakymus iš taksi firmų gvelbia per įvairias platformas pavėžėjimo paslaugas teikiantys žmonės. Negana to, iš taksi bendrovių, „Sodros“ duomenis, pasitraukė pusė jose dirbusių vairuotojų ir dabar toliau gyvena iš to paties, tik jau patys sau darbdaviai.

Rinktis savarankiško darbo veiklos formas darbuotojus, anot „Sodros“, neretai ragina ir darbdaviai, kad galėtų išlaikyti konkurencingumą. Dirbti lanksčiau, norimu laiku, ritmu, iš bet kurios vietos ima daugybės paslaugų teikėjai – konsultacijų, vertimų, kūrybinių sprendimų. Taip dirba ir įvairių platformų jungiamos veiklos, iš kurių garsiausia – pavėžėjimo – „Uber“.

„Uberizacija tapęs tokiu jau kaip ir bendriniu žodžiu. Keičiasi darbo santykių forma tarp darbuotojų ir darbdavių į paslaugos teikėjo ir užsakovo. Nes iš principo kalbama, kad vienas asmuo kalba su tuo pačiu darbdaviu, bet jie kažkodėl tai dirba ne su darbo sutartim, o, sudarę kažkokią kitokią sutartį“, – sakė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Naujos savarankiško darbo formos, anot „Sodros“, savaime nėra blogai. Bet bėda ta, kad tokių žmonių pajamos dažnai nėra stabilios nei pagal periodiškumą, nei pagal sumas, todėl sumokama mažai mokesčių. O ir galima pagunda, deklaruojant pajamas, rodyti ne visas ir dar labiau sutaupyti mokesčių sąskaita.

„Tos formos randasi labai kūrybingai ir labai greitai. Šalys galvoja, kaip šitiems žmonėms, kurie įgyja mažesnes socialines garantijas, užtikrinti arba, kiek įmanoma sumažinti tikimybę patekti į skurdą senatvėje, kai jie tampa visiškai priklausomi nuo socialinių išmokų“, – pasakojo J. Varanauskienė.

„Nenorėčiau dabar sakyt, kad dangus griūva. Taip, mes iš tiesų diskutuojam ir Europos Sąjungos susitikimų, milijonas konferencijų dėl platforminio darbo, dėl naujų formų, kurios iš esmės jau nėra darbo santykiai, bet jos yra kaip pakaitalai taikomi. Jeigu būtų mokama nuo didesnių sumų, kurias tikriausiai uždirba, tai nebūtų problema. Problema yra ta, kad vidurkis tų pajamų, nuo kurių moka, yra labai mažas“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Ateityje dėl to gali būti ašarų. Ekonomistai prie visų naujų, platforminių, veiklų priskiria ir individualią veiklą, darbą su verslo liudijimu, pagal autorines sutartis.

„Tai, ką mes daugelis ekonomistų viešai vadinam „gyvulių ūkiu“. Analogiškai, kaip kad yra ofšoriniai dalykai kompanijoms, kada jos bėga su savo pelnais ir pelno mokesčio vengia, tai čia taip pat viduje šalies gyventojai, kurie dirba, bėga iš to samdomo darbuotojo statuso į kitą statusą, kuris yra apmokestinamas menkiau. Bet tai tereiškia, kad reikia vienodinti apmokestinimą. Kito kelio nėra, tiesiog reikia pripažinti, kad visi žmonės, nesvarbu, kokia forma dirba, jie serga, jie gimdo vaikus, jei sulaukia senatvės, tampa neįgaliais“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.

„Suvienodinus apmokestinimą, daugmaž viską, išsilygintų. Bet klausimas patrauklumo ir užsiėmimo veikla yra. Tai čia atsakymų mes ieškojom ir keisdami visą mokesčių sistemą. Na, ir matėme, kad iš tiesų jau dabar yra ir bazės didesnės, ir išmokos žmonėm didesnės“, – sakė E. Radišauskienė.

Įprastų darbo santykių nykimas, anot viceministrės, mažins „Sodros“ biudžetą, bet, kita vertus, nebūtinai visi dirbantieji kitaip taps išlaikytiniais. Esą, galbūt kaups papildomai, o ne kliausis vien sodrine senatvės pensija.

R. Lazutkos teigimu, jau dabar kas ketvirtas pensininkas neturi būtinojo stažo ir gauna tik dalį pensijos, ir ministerija jau skyrė priemokų.

Plačiau apie tai – Irmos Janauskaitės ir Izabelės Pukėnaitės reportaže.