Pajuokavimas mokėjimo paskirties laukelyje primena pajuokavimą apie sprogmenį lėktuve – gal dauguma ir suprastų, kad tai juokai, tačiau vis dėlto tai kelia didesnę riziką, LRT RADIJUI sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. Lietuvos bankų asociacijos prezidento patarėjas Vilius Tamkvaitis primena – Paryžiaus atakų organizatoriai paramą gavo vos 30 eurų siekiančiomis perlaidomis. Todėl nereikėtų stebėtis, jeigu pajuokavus apie pavedimo paskirtį bankas susirūpina, ar nėra vykdoma nelegali veikla.
Pabrėžia – bankai ne prisideda prie pinigų plovimo, bet tampa to įrankiu
Lietuvos bankų asociacijos prezidento patarėjas Vilius Tamkvaitis akcentuoja – nors dažnai sakoma, kad bankas pateko į pinigų plovimo skandalą, nereikėtų suprasti, kad pats bankas organizavo tokią veiklą. Kaip teigia pašnekovas, finansų sistema gali būti bandoma pasinaudoti, siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus, tačiau bankai dažniausiai tėra sistemos dalimi ir patys prie pinigų plovimo neprisideda.
„Todėl sakyti, kad „bankas dalyvavo“ truputį netikslu. Kalbant apie konkretų „Swedbank“ atvejį, [...] tikrai žinome, kad šiuo metu vyksta du tyrimai. Vienas tyrimas atliekamas Švedijos finansų priežiūros institucijų, kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos partneriais. Antrą tyrimą atlieka „Swedbank“ viduje, pasisamdę nepriklausomą trečią šalį“, – tvirtina V. Tamkvaitis.
Jo teigimu, nepaisant to, kad bankas prie tokios veiklos neprisidėjo ir atliekami tyrimai, vis dėlto patiriama nemaža žala – sugadinama banko reputacija. „Tačiau informacijos, leidžiančios abejoti, kad tai kelia grėsmę banko kapitalizacijai, banko likvidumui, nėra nė kruopelytės. Tiek vartotojai, tiek klientai, tiek partneriai gali būti ramūs“, – pabrėžia V. Tamkvaitis.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, apibūdindamas pinigų plovimo procesą, taip pat tvirtina, kad paprastai bankas tėra tarpininkas, per kurį pinigai tik pervedami, ir tai daroma pasinaudojant ne vienu siuntėju ir gavėju, todėl pačiam bankui nustatyti pinigų plovimo atvejus gana sudėtinga.
„Pinigų plovimas, kaip procesas, turbūt būtų sunkiai apibūdinamas vienu ar dviem sakiniais. [...] Vartočiau daugiau buitinius paaiškinimus – žmogus gavo nelegalių pinigų (ar pavogė iš biudžeto, ar užsidirbo iš nusikalstamos veiklos, ar nesumokėjo mokesčių) ir šiuos pinigus nori, pavyzdžiui, arba išsigryninti, arba atvirkščiai – iš grynųjų pervesti į bankinę sistemą. Tam naudojamos įvairios schemos, įvairūs asmenys, įmonės. Tai daroma, kad žmogus galėtų tuos pinigus naudoti“, – nurodo M. Petrauskas.
Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis taip pat argumentuoja – paprastai banko darbuotojai apie tokį pinigų plovimą, kai pinigai pervedinėjami iš sąskaitos į sąskaitą, net nežino ir schemą įgyvendinantiems nusikaltėliams banko darbuotojų pagalba nėra reikalinga.
„Dažniausiai įgyvendinamos sudėtingos schemos, įtraukiama daug įmonių, tie pinigai apkeliauja pusę pasaulio ir banke matai tik siūlo galą. Iš tikrųjų bankui kyla didelis iššūkis suprasti, iš kurie tie pinigai – ar iš nusikalstamos veiklos, ar legalūs. Banke žmogus tikrai nėra būtinas. Daromos sudėtingos schemos, klastojami dokumentai, kokie nors važtaraščiai, sąskaitos faktūros, steigiamos fiktyvios įmonės“, – vardija V. Valvonis.
BNS nuotr.
M. Petrauskas tvirtina – naujausios pinigų plovimo istorijos paprastai būdavo susijusios su Rytų valstybėmis: Moldova, Ukraina ar Rusija. Pinigai, pasinaudojant įvairių šalių bankais, taip pat ir Baltijos šalių, buvo pervedami į įvairias Europos valstybes ar JAV.
Dėl tokių jau kurį laiką vyraujančių tendencijų, atkreipia dėmesį V. Tamkvaitis, bankai paprastai taiko griežtesnę patikrą ir sprendžia, kam leisti atidaryti banko sąskaitas: „Tai tikrai daroma ir mes, kaip Bankų asociacija, netgi kartais sulaukiame piktų užklausų ir klausimų iš įvairių, pavadinkime, keistų jurisdikcijų, kodėl, pavyzdžiui, bankai Lietuvoje atsisako atidaryti sąskaitą. Šios jurisdikcijos labai dažnai būna vertinamos kaip rizikingos ir bankai į tai atsižvelgia arba pradėdami dirbti su šiais klientais, arba nepradėdami dirbti.“
Baltijos regione užsienio valstybės patikimiausia – Lietuva
V. Valvonis atkreipia dėmesį – iš visų trijų Baltijos valstybių, vertinant pinigų plovimo grėsmę, bene geriausioje padėtyje yra atsidūrusi būtent Lietuva. Anot pašnekovo, tai lėmė istorinės aplinkybės – Latvijoje visada buvo ta šalis, kurioje ne mažiau kaip 50 proc. visų indėlininkų ar pavedimų būdavo atliekama užsieniečių. Estijoje, tvirtina V. Valvonis, taip pat gana didelę sąskaitų dalį sudarė ne Estijos rezidentų sąskaitos.
„Istoriškai, kadangi tų klientų ir neturime, bankai laikėsi konservatyvaus požiūrio. Kai nėra klientų, nėra ir pavedimų. Tada nėra ir tokios rizikos“, – apibendrina V. Valvonis.
V. Tomkvaitis priduria – tokią padėtį lėmė ne tik istorinės aplinkybės, bet ir nuoseklus Lietuvos banko bei kitų institucijų darbo rezultatas. Jis pateikia pavyzdį – iš visų trijų Baltijos valstybių Lietuva vienintelė turi korespondencinius ryšius su užsienio bankais.
„Kitaip tariant, užsienio bankai tiesiogiai pasitiki bankais iš Lietuvos. Pagrindinė kalba eina apie korespondencinius ryšius su JAV doleriais. Tokio dalyko neturi nė vienas Latvijos ir nė vienas Estijos bankas. Didžiąją dalimi tai yra pasitikėjimo klausimas“, – sako V. Valvonis.
Vis dėlto jis pastebi, kad Lietuva susiduria su kita problema – Baltijos šalys dažnai nėra išskiriamos tarpusavyje, todėl, jeigu incidentas įvyksta vienoje iš šalių, užsienio investuotojai visas tris valstybes traktuoja kaip vieną junginį.
„Tai tikrai labai sudėtinga. Todėl šita reputacinė rizika Lietuvai išlieka – šios nemalonios situacijos Latvijoje ir Estijoje gali paveikti ir mus. Bet tai labiau specialistams iškylanti rizika, o ne kažkokia visuomeninė“, – pabrėžia V. Valvonis.
E. Blaževič/LRT nuotr.
Pinigų plovimo schema gali būti įgyvendinama ir pervedant mažas sumas
Sausį socialiniuose tinkluose plito informacija apie tai, kad buvo sulaikytas penkių eurų vertės pinigų pervedimas, nes jį atlikusi mergina mokėjimo paskirtyje įrašė daugeliui žinomą frazę „sex, drugs, rock `n` roll“ (liet. „seksas, narkotikai ir rokenrolas“). Bankų asociacijos atstovas tvirtina – tokia situacija susiklostė, nes bankų pavedimus tikrina kompiuterinė sistema, o ne žmonės – sistema tiesiog fiksavo, kad transakcija galimai pavojinga.
„Tikriausiai yra taip, kad šiuo konkrečiu atveju algoritmas suveikė ir šią transakciją parodė kaip galimai grėsmingą. Taip, vartotojams reikia suprasti, kad šis mokėjimo paskirties laukelis nėra juokas ir jis nėra bereikšmis klausimas, kurio klausia bankas. Kartais ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir kitos institucijos pradeda klausinėti dėl šių laukelių“, – sako V. Tomkvaitis.
Nors daugeliui situacija pasirodė absurdiška, nes pervedami buvo vos penki eurai, V. Tomkvaitis akcentuoja – pagal apibrėžimą, bet kokia suma gali būti įtraukiama į pinigų plovimo schemą. Jo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju paprasčiausiai suveikė saugos sistemos ir į tai buvo reaguojama, o ne bandoma paauklėti klientus.
„Iliustracijai galiu pateikti pavyzdį – prieš Paryžiaus teroro aktus teroristai buvo finansuojami perlaidomis iki 30 eurų. Reikia suvokti – taip, 5 eurai savaime nieko nereiškia, bet jeigu kiekvienas Lietuvos bankų sistemos klientas kažkam pervestų po 5 eurus... žiūrėkite, jau turime keletą milijonų“, – tvirtina V. Tomkvaitis.
Jo teigimu, panašių atvejų, kai bankas kreipiasi į klientą, būta ir daugiau, nes saugos sistemos banko darbuotojus perspėja dėl įtartinos ar neįprastos veiklos: „Buvo ir atvejų, kai, pavyzdžiui, bankas paklausė žmogaus, kodėl jis išsiėmė labai daug grynų pinigų. Tiesiog transakcija buvo neįprasta, algoritmas suveikė ir sukėlė įtarimą. Tai daroma ne tik dėl pinigų plovimo. Gali būti, kad, sakykime, žmogus prarado banko kortelę kartu su PIN kodu, nusikaltėliai ją pasisavino ir bando iššluoti pinigus iš sąskaitos.“
FNNT atstovas M. Petrauskas pabrėžia – per paskutinius metus tarnyba gauna vis daugiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas: 2016 m. tokių operacijų buvo apie 540, 2017 m. – 830, 2018 m. – 1368. Šiuos atvejus fiksuoja ne tik bankai, bet ir kitos institucijos pagal Pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymą.
Kaip tvirtina ekspertas, minėta situacija, kai buvo pervedama 5 eurų suma, primena pajuokavimą apie sprogmenį ar ginklą lėktuve: „Turbūt visi žino, kad yra juokaujama, bet tai yra padidintos rizikos transporto priemonė ir visi jau tai žino. Su pinigu plovimu irgi šiek tiek panašu – yra padidinta rizika.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
