Verslas

2019.02.28 10:45

„Sodra“: labiausiai algos augo mažiausiai uždirbantiems, tačiau Lietuvai kyla naujų iššūkių

Atlyginimai Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo dviženkliu skaičiu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o labiausia augo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos. Tai užtikrino dosnesnes socialinio draudimo išmokas ne tik pensininkams, bet ir dirbantiems žmonėms, praneša  „Sodra“. Tačiau dėl vadinamos „uberizacijos“ Lietuvai kyla naujų iššūkių.  

Metinis pajamų augimas paskutinįjį 2018 m. ketvirtį sumažino pagreitį, tačiau tempas vis tiek išliko aukštas. 

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Tendencija – spartus augimas, ir šioks toks pagreičio praradimas, lyginant ketvirtą metų ketvirtį su trečiu“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Kas antro dirbančiojo pajamos per metus padidėjo bent dešimtadaliu.

Labiausia augo mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamos. 

„Tie, kurie uždirbo minimalią ir mažesnę algą, tikimybė, kad jiems pajamos padidėjo, yra 56 proc.“, – sakė J. Varanauskienė.  

Teigiamai įvertinto „Sodros“ grindis

„Sodra“ įvertino ir praėjusių metų pradžioje įvestų „Sodros“ grindų poveikį.

„Pabandėme įvertinti, kaip sekėsi tiems, kurie pernai metų lapkritį uždirbo mažiau nei MMA ir kaip jiems sekėsi. Tai šių metų lapkritį kas antras jau turi visas socialines garantijas: arba dėl to, kad jų pajamos paaugo, arba dėl to, kad darbdavys mokėjo įmokas nuo MMA“, – sakė ji.

LRT.lt primena, kad „Sodros“ grindys pradėtos taikyti nuo 2018 m. sausio. Jos svarbios mažesnę nei minimalią algą uždirbantiems žmonėms, kadangi darbdavys turi apskaičiuoti  ir sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimalios mėnesio algos. Tokiu būdu darbuotojams kaupiasi stažas pensijai.

Įvedus grindis buvo nuogąstaujama, kad dalis žmonių praras darbą.

„Radom 33 tūkst. žmonių, kurie lapkritį nebeturėjo draudžiamųjų pajamų, taigi nedirbo. Bet sakyti, kad būtent „Sodros“ grindys lemia tokią bedarbių armiją – negalima. Iš darbo pasitraukiama ir išeinant į pensiją, mokytis, auginti vaikų. Įvertinus šitą paveikslą, grindų įvedimo poveikis buvo teigiamas“, – teigė ji.

Didėjančios pajamos augino išmokas

Didesnės pajamos bei atitinkamai didesnės socialinio draudimo įmokos lėmė ir dosnesnes socialinio draudimo išmokas: didėjo ne tik pensijos, bet ir dirbantiems žmonėms aktualios išmokos – pavyzdžiui, nedarbo ar ligos draudimo.

Vidutinė nedarbo išmoka, mokama už pilną mėnesį, per metus padidėjo 15 proc. – nuo 265 eurų 2017 m. pabaigoje iki 305 eurų paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Beveik trečdaliu padidėjo ir išmokų gavėjų skaičius – nuo 45,1 tūkst. vidutiniškai per mėnesį paskutinį 2017 m. ketvirtį iki 59,5 tūkst. atitinkamą 2018 m. laikotarpį.

„Krizės ženklų čia nereikėtų ieškoti: 2017 m. pabaigoje buvo pakeistos nedarbo draudimo sąlygos – sumažėjo stažo reikalavimai, pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė – dabar daugiau praradusiųjų darbą gali gauti nedarbo išmoką, o išmokos didėjo paaugus darbo užmokesčiui.

Nors yra vertinančių, jog pagerėjusios sąlygos darbą praradusiems gyventojams apsunkina naujų darbuotojų paiešką darbdaviams, kita vertus, pagerėja galimybės darbo netekusiam žmogui susirasti geriau jo poreikius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.

Mūsų požiūriu, geresnės nedarbo draudimo sąlygos didina socialinio draudimo vertę apdraustiesiems. Preliminariais duomenimis, taikant geresnes sąlygas, 2018 m. pavyko išlaikyti subalansuotą šios socialinio draudimo rūšies biudžetą“,–  teigia J. Varanauskienė.

Padidėjo ir ligos išmokos: apmokėtų ligos atvejų skaičius per metus paaugo 6 proc., o vidutinė išmoka padidėjo 10 proc. Nepaisant to, kad pernai šios socialinio draudimo rūšies įmokos augo sparčiau negu išmokos, išlaidos vis tiek buvo 127 mln. eurų didesnės negu pajamos.

Planuojama, kad 2019 m. ligos socialinio draudimo rūšis jau bus subalansuota, kadangi buvo nuspręsta perskirstyti socialinio draudimo įmokų tarifus ir padidinti ligos draudimo dalį.

Dirbančiųjų savarankiškai situacija prastesnė

„Sodra“ nustatė, kad savarankiškai dirbantieji vidutiniškai uždirba mažiau ir turi mažiau socialinių garantijų.

Tačiau, kaip teigia J. Varanauskienė, kai kurias problemas turėtų padėti išspręsti mokesčių reforma.

Ji pateikė asmens, dirbančio su individualios veiklos pažyma ir užsidirbusiojo 8000 eurų per metus, situaciją 2018 ir 2019 metais.

„Jeigu 2018 m. sąlygomis jam reikėtų mokėti 37 proc. siekiantį „Sodros“ tarifą  nuo 50 proc. draudžiamųjų pajamų, jo įmoka siektų 1516 eurų, o įgytas pensijų stažas būtų 10 mėnesių.

2019 m. situacija jiems užtikrina geresnes sąlygas. Jam tektų sumokėti apie 20 proc. siekiantį „Sodros“ tarifą  nuo 90 proc. draudžiamųjų pajamų. Taigi įmoka būtų kiek mažesnė – 1405 eurai, o įgytas pensijų stažas – didesnis – 12 mėnesių“, – pasakojo ji.

Iššūkių kels „uberizacija“

Vis dėlto, nevienodos samdomą darbą ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo sąlygos ir populiarėjančios netradicinės darbo formos, arba vadinamoji „uberizacija“, kels vis daugiau iššūkių socialinio draudimo sistemai.

Anot J. Varanauskienės, ši problema aktuali daugelyje šalių. Lietuvoje šį reiškinį iliustruoja sparti pavėžėjimo paslaugų plėtra ir sparčiai mažėjantis taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse dirbančių vairuotojų skaičius.

„Tarptautinėse diskusijose apie socialinę politiką ir daugelyje šalių būdingą padėtį – skirtingas socialinio draudimo sąlygas užsiimantiems skirtingomis veiklos formomis – nerimaujama dėl to, kad netradicinės darbo formos tampa vis masiškesnės: naujos kartos žmonės kuria naujas darbinės veiklos tradicijas, didesnių pajamų į rankas pageidaujantys darbuotojai neatsispiria pagundai, o gal ir darbdavių spaudimui, tapti savarankiškai dirbančiais darbo paslaugų teikėjais ir taip atsisakyti dalies socialinių garantijų. Tai skatina mąstyti apie socialinio draudimo sistemos pokyčius“, – teigia J. Varanauskienė.