Verslas

2019.02.27 17:22

Europos Komisija įvertino Lietuvą: nors algos čia auga, akis bado nelygybė

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.02.27 17:22

Lietuvos ekonomikos augimas 2019 metais ir toliau turėti išlikti spartus. Tačiau akis bado prasta demografinė padėtis ir nelygybė, kuri yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Trečiadienį Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje buvo pristatyta Europos Komisijos (EK) ekonominių iššūkių Europos Sąjungos (ES) valstybėms ataskaita.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pastebi, kad tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėnesį bus pateiktos šalims skirtos rekomendacijos.

Apžvelgdamas ataskaitą A. Pranckevičius teigė, kad „šiais metais daug dėmesio yra skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Taip pat EK pirmą kartą identifikuoja sritis, kurioms reikalingas viešosios ir privačios investicijos“.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad Lietuva vis dar išlieka paradokso valstybė.

„Šalyje vyrauja spartus ekonomikos ir atlyginimų augimas, tačiau regioniniai skirtumai didėja. Kritinė padėtis yra ir dėl pajamų nelygybės bei skurdo“, – sako E. Pranckevičius.

Jis pažymi, kad ekonomikos augimas Lietuvoje nėra tolygus. Vilniuje jis viršija ES vidurkį ir siekia 112 proc. tuo metu regionuose siekia tik 65 proc. ES vidurkio. Verta pažymėti, kad Vilniuje nedarbo lygis taip pat yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau regionuose vyrauja didesnis nedarbas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

EK ataskaitoje pažymima, kad po rekordinių 2017 m., kada Lietuvos BVP išaugo 3,8 proc., praėjusiais metais augimas buvo šiek tiek lėtesnis, tačiau vis dar spartus ir siekė 3,6 proc.

Pastebima, kad užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas šalyje ir toliau mažėjo. Manoma, kad 2019–2020 metais ekonomika ir toliau augs, tačiau lėčiau, atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.

„Lietuvos viešieji finansai praėjusiais metais buvo su perviršiu, panašių rezultatų tikimasi ir 2019 metais. Pažymima, kad valstybės skola turėtų mažėti“, – pastebi A. Pranckevičius.

Trūksta darbo jėgos, akis bado nelygybė

Ataskaitoje pažymima, kad nepaisant ekonomikos augimo, šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, o tai kelia papildomas grėsmes Lietuvos ūkiui.

Kaip viena iš esminių ekonomikos problemų minima ir prasta šalies demografinė padėtis. Nerimą EK kelia ir didelė nelygybė.

„Skurdo lygis ir nelygybė vis dar išlieka vieni aukščiausių ES. Skurdas susijęs su vyresnio amžiaus žmonėmis. Kaimo vietovėse jis yra beveik du kartus didesnis nei miestuose. Lietuva yra kritinėje padėtyje pajamų nelygybės ir skurdo srityse“, – pastebi A. Pranckevičius.

Vis dėlto, didžiausias iššūkis Lietuvai ir toliau išlieka investicijų didinimas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinant našumą bei darbo jėgos pasiūlą.

Kai kuriose srityse pasistūmėjome nedaug

A. Pranckevičius pažymi, kad EK ataskaitoje minima, jog Lietuva padarė ribotą pažangą 2018 metais EK teiktose rekomendacijose.

„Pavyzdžiui, visiškai jokia pažanga nėra padaryta išplečiant mokestinę bazę. Nekilnojamo turto bei automobilių mokestis vis dar neatsirado“, – sako Europos komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas.

Maža pažanga buvo padaryta ir švietimo srityje. Mokymosi visą gyvenimą koncepcija turi būti platesnė, o valstybės indėlis finansuojant mokslinius tyrimų sritį turi būti didesnis, rašoma ataskaitoje.

A. Pranckevičius pažymi, kad dėl vaiko pinigų, mokesčių bei išmokų srityje buvo padarytas minimalus progresas, tačiau vertinant Lietuvos mokesčių ir išmokų sritį yra nemažai vietos tobulėti įgyvendinant EK rekomendacijas.

Kai kur rodome itin gerus rezultatus

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pastebi, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės Lietuvoje neturi turėti problemų su įsidarbinimu. Bedarbių skaičius šioje grupėje yra 3 proc. mažesnis nei ES vidurkis, tačiau vyresnio amžiaus žmonių bei žemesnį išsilavinimą turinčiose žmonių grupėse nedarbo lygis yra daug didesnis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Ekspertas pažymi, kad norint neatsilikti nuo ES šalių, Lietuva turi eiti žaliosios ekonomikos keliu, šalyje turi didėti skaitmenizacija.

„Lietuvoje IT srityje dirba tik apie 3 proc. Tuo metu ES vidurkis yra 4 proc.“ , – sako M. Vaščega

Siekiant pažangesnės Europos tikslo EK siūlo investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, prikalusomai nuo regioninių poreikių ir nusistatytų specializacijos krypčių. Taip pat skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse.

Anot M. Vaščegos, EK atskaitoje minimos sritys, kuriose Lietuvai reikia pokyčių, tačiau yra ir tokių, kur Lietuva rodo pakankamai gerus rezultatus. 

„Pavyzdžiui, yra maža dalis tų, kurie nesimoko mokyklose ar universitetuose ir nieko neveikia. Taip pat Lietuvoje vyrų ir moterų nedarbo lygis yra panašus, nors įprastai moterų nedarbas ES yra didesnis“, – pastebi M. Vaščega.